ŠLAPIMO NELAIKYMAS PO MENOPAUZĖS

Šlapimo nelaikymas po menopauzės paveikia nuo 15 iki 35 proc. moterų po menopauzės. Dažnai suvokiamas kaip natūrali senėjimo pasekmė, šlapimo nelaikymas neigia­mai veikia įvairius moters gyvenimo aspektus. Šiame straipsnyje nagrinėjami šlapimo nelaikymo po menopau­zės etiologija, rizikos veiksniai, tipai ir gydymo būdai. Įtampos šlapimo nelaikymas, susijęs su susilpnėjusiais dubens dugno raumenimis, gali būti gydomas keičiant gyvenimo būdą, taikant vietinę estrogenų terapiją, nau­dojant makšties prietaisus, šlaplės tūrį didinančias me­džiagas ir atliekant chirurgines intervencijas, tokias kaip vidurinės šlaplės raiščio implantacija. Skubos šlapimo nelaikymas, kuriam būdingas per didelis detrusoriaus aktyvumas, gali būti gydomas elgesio terapija ir medi­kamentais, įskaitant anticholinerginius vaistus arba beta-3 adrenoreceptorių agonistus. Gydymui atspariais atvejais gali būti svarstomi trečios eilės metodai, tokie kaip sakra­linio nervo neuromoduliacija arba onabotulinum toxin A injekcijos. Siekiant optimizuoti menopauzės šlapimo nelaikymo gydymo rezultatus, labai svarbu suteikti pa­cientėms informaciją apie įvairias gydymo galimybes, pritaikytas individualiems poreikiams.