VAZOPLEGINIS SINDROMAS: ETIOPATOGENEZĖ, RIZIKOS VEIKSNIAI, DIAGNOSTIKA BEI GYDYMO GALIMYBĖS

Verner Šneider, Eglė Gulbinaitė, Edvin Šneider Abstract Vazopleginis sindromas yra distribucinio tipo šokas, at­sirandantis po dirbtinės kraujo apytakos taikymo nuo 5 iki 44 proc. pacientų. Šios būklės patofiziologija susideda iš daugelio veiksnių: sisteminio uždegiminio atsako, ka­techolaminų, antidiuretinio hormono ir angiotenzino II santykinio nepakankamumo, perteklinės azoto oksido sintezės bei glikokalikso pažaidos. Diagnostika remiasi centrinės hemodinamikos parametrais:…

POLICISTINIŲ KIAUŠIDŽIŲ SINDROMAS: GYDYMO GALIMYBĖS

Eglė Pilkionytė Abstract Policistinių kiaušidžių sindromas – tai dažnas moterų endokrininis sutrikimas, kuriam būdingas sutrikęs mens­truacinis ciklas, hiperandrogenizmas bei policistinės kiau­šidės. Šis sindromas siejamas su tokiomis patologijomis kaip gliukozės tolerancijos sutrikimas ir nevaisingumas. Sindromo gydymo pagrindas yra gyvensenos veiksnių korekcija – pakankamas fizinis aktyvumas ir sveika bei subalansuota mityba. Skiriant medikamentinį gydymą, būtina atsižvelgti į…

VAIKŲ SMEGENŲ KRAUJOTAKOS SUTRIKIMAI PO COVID-19 INFEKCIJOS

Jogailė Markevičiūtė, Gabrielė Lisauskaitė Abstract Vaikų išeminis insultas, susijęs su COVID-19 infekcija, yra reta, tačiau grėsminga būklė. Tyrimo tikslas buvo išanalizuoti mokslinius straipsnius, kuriuose aprašomi vaikų išeminiai insultai po COVID-19 infekcijos, aptarti jų diagnostikos bei gydymo galimybes. Straipsnyje patei­kiami tyrimo rezultatai parodė, kad COVID-19 infekcija gali sukelti stiprią uždegiminę organizmo reakciją, didi­nančią trombozių ir insulto…

HEPATOCELIULINĖS KARCINOMOS GYDYMAS TRANSARTERINE CHEMOEMBOLIZACIJA

Rokas Liekis Abstract Hepatoceliulinė karcinoma sudaro apie 75-85 proc. pir­minio kepenų vėžio atvejų ir yra didelė sveikatos pro­blema visame pasaulyje. Jungtinėse Amerikos Valstijose 2 metų išgyvenamumas sergant HCC yra mažesnis nei 50 proc., o 5 metų išgyvenamumas yra tik 10 procentų. Gy­dymo strategija gali būti pasirenkamas medikamentinis gydymas, kepenų dalies rezekcija, kepenų transplanta­cija, kepenų abliacija…

DELYRAS INTENSYVIOS TERAPIJOS SKYRIUJE: ETIOLOGIJA IR GYDYMAS

Patricija Griškutė Abstract Delyras – tai ūmus dėmesio ir sąmoningumo sutrikimas, kuriam būdinga atminties ir suvokimo sutrikimai, dezo­rientacija. Tai polietiologinė liga, kuri didina mirtingumą, hospitalizacijos bei mechaninės ventiliacijos trukmę, pa­cientai dažniau pakartotinai hospitalizuojami, o grįžę iš ligoninės patiria psichologinių problemų. Kol kas nėra konkrečių gydymo būdų (vaistų ar intervencijų), kurie sumažintų delyro trukmę. Delyro valdymas…

OBSESINIS-KOMPULSINIS SUTRIKIMAS: SIMPTOMAI, ETIOLOGIJA, GYDYMAS

Patricija Griškutė Abstract Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS) yra neurop­sichiatrinis sutrikimas, kuriam būdingos ilgalaikės pa­sikartojančios mintys (obsesijos) ir (ar) kompulsinė veikla. OKS patofiziologija nėra tiksliai žinoma, tačiau pastebėta, kad ligos išsivystymui svarbūs genetiniai, neu­robiologiniai ir aplinkos veiksniai. Obsesinio-kompul­sinio sutrikimo gydymui kognityvinė elgesio terapija (KET) arba selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibi­toriai (SSRI) yra pirmosios eilės pasirinkimas, o paci­entams, kurių…

LOBULINĖ KARCINOMA IN SITU: DIAGNOZĖ IR GYDYMAS

Dominyka Naudužaitė Abstract Lobulinė karcinoma in situ (LCIS) – preinvazinis krūties audinio pažeidimas, kai nenormalios ląstelės randamos krūties skiltelėse, tačiau jos nėra išplitusios per skiltelių sieneles į aplinkinį krūties audinį. LCIS pasitaiko rečiau nei duktalinė karcinoma in situ (DCIS), kuri yra kita neinvazinio priešvėžinio susirgimo forma. LCIS laikoma invazinio krūties vėžio išsivystymo rizikos veiksniu, o…

CHLAMIDIOZĖ: ETIOLOGIJA, PATOGENEZĖ, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Austėja Šakaitytė, Lina Martinėlė, Tadas Raudonis Abstract Chlamidiozė yra dažniausia lytiškai plintanti infekcija visame pasaulyje, kurią sukelia Chlamydia trachomatis bakterija. Infekciją perduoda sergantis žmogus tiesioginio kontakto būdu, dažniausiai lytiniu ir perinataliniu. Jautriausias ir specifiškiausias diagnostikos metodas yra nukleorūgščių amplifikacijos tyrimas, atliekamas iš šlapimo vyrams ir iš endocervikalinio arba makšties tepinėlio moterims. Rekomenduojamas gydymas yra 100…

PANIKOS SUTRIKIMAS: KLINIKA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Paulina Petraitytė, Živilė Dulevičiūtė, Jonas Montvidas Abstract Įvadas. Panikos sutrikimas – vienas iš labiausiai paplitusių nerimo sutrikimų, kuriam būdingi pasikartojantys, neprognozuojami ir dažnai neišprovokuoti panikos priepuoliai. Diagnostikos procesą neretai sunkina šio sutrikimo įvairialypė klinikinė raiška, kadangi dauguma panikos priepuolio simptomų yra fizinio, ne emocinio pobūdžio ir gali būti klaidingai priskiriami įtariamai somatinei ligai. Dėl šios…

PIKTYBINIS NEUROLEPTINIS SINDROMAS: EPIDEMIOLOGIJA, RIZIKOS VEIKSNIAI, SIMPTOMAI, GYDYMO GALIMYBĖS

Žyginta Kazlauskaitė Abstract Piktybinis neuroleptinis sindromas − reta, tačiau potencialiai mirtina komplikacija vartojant neuroleptinius medikamentus. Šios literatūros apžvalgos tikslas – analizuoti mokslinę literatūrą apie piktybinį neuroleptinį sindromą, jo epidemiologiją, rizikos veiksnius, simptomatiką bei gydymo galimybes. Apžvelgti duomenys parodė, jog pagrindiniai sindromo išsivystymo rizikos veiksniai − neuroleptikų vartojimas ir vartojamos dozės didinimas. Pagrindiniai simptomai − karščiavimas,…

POGIMDYMINĖ PSICHOZĖ: APIBRĖŽTIS, RIZIKOS VEIKSNIAI, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Justina Kirdeikytė, Neringa Bogdanovaitė, Tautvydas Joteika Abstract Tikslas. Nagrinėjant naujausius tyrimus, atskleisti su pogimdymine psichoze susijusius rizikos veiksnius, simptomatiką, diagnostikos bei gydymo galimybes. Metodai. Publikacijų paieška atlikta tarptautinėje medicinos duomenų bazėje PubMed ir mokslinės informacijos paieškos sistemoje Google Scholar. Į literatūros apžvalgą įtrauktas 21 straipsnis. Visi įtrauktieji straipsniai buvo publikuoti 2014– 2024 metais. Rezultatai. Pogimdyminės…

KLOZAPINO SUKELTAS MIOKARDITAS

Deimantė Andriuškevičiūtė, Austėja Damulevičiūtė, Algirdas Musneckis Abstract Straipsnyje apžvelgiama klozapino sukelto miokardito epidemiologija, diagnostika, gydymas bei stebėjimo rekomendacijos. Į literatūros apžvalgą įtrauktos 27 publikacijos, paskelbtos 2013–2023 metais. Klozapinas dažniausiai vartojamas gydant šizofreniją, ypač pacientams, kurie atsparūs gydymui arba netoleruoja kitų antipsichotinių vaistų. Klozapinas gali būti vienintelis medikamentas, kuris palengvina bei pagerina pacientų gyvenimo kokybę, tačiau…