Tomas 23, Numeris 2(87) (2013)

Lietuviškosios psichologinės gerovės skalės struktūra: suaugusiųjų imties analizė

Albinas Bagdonas, Audronė Liniauskaitė, Antanas Kairys, Vilmantė Pakalniškienė Santrauka Tyrimo tikslas – nustatyti platesnio amžiaus suaugusiųjų imties PG struktūrą, taikant Lietuviškąją psichologinės gerovės skalę (LPGS). Tyrime dalyvavo 528 18–67 metų (M=29,5; SD=11,1) asmenys, iš jų 224 (42,4%) vyrai, 303 (57,4%) – moterys, vienas tyrimo dalyvis (0,2%) lyties nenurodė. Naudota originali Lietuviškoji psichologinės gerovės skalė (LPGS):…

Paauglių mokyklinio nerimo ypatumai priklausomai nuo lyties

Šarūnas Klizas, Irina Klizienė, Darius Talačka Santrauka Tyrimo tikslas – įvertinti paauglių mokyklinio nerimo ypatumus priklausomai nuo lyties. Tyrime dalyvavo 100 (15-16 metų) moksleivių (45 mergaitės ir 55 berniukai). Moksleivių nerimo įvertinimui buvo taikoma C. R. Reynolds‘o ir B. O. Richmond‘o metodika ir A. Petrulytės aprobuota anketa „Paauglio nerimo vertinimas“. Nagrinėjant nerimo faktorių pagal tiriamųjų…

Podiplominių studijų poreikio įvertinimas visuomenės sveikatos specialistų požiūriu

Tomas Vaičiūnas, Aurelija Blaževičienė, Vaclovas Šveikauskas Santrauka Šiame straipsnyje apžvelgti 2010 metais vykdyto tyrimo rezultatai tarp visuomenės sveikatos specialistų. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip visuomenės sveikatos profesionalai vertina savo žinias įvairiose visuomenės sveikatos srityse ir kokias su moderniosios visuomenės sveikatos priežiūra susijusias profesines kompetencijas jie pageidauja pagilinti. Tyrimo objektas – Kauno, Šiaulių ir Marijampolės visuomenės sveikatos…

Lietuvos moksleivių psichotropinių medžiagų (narkotikų) vartojimo, pasekmių ir priežastinių ryšių tyrimas

Saulius Čaplinskas Santrauka Tyrimo tikslas. Nustatyti psichotropinių medžiagų vartojimo mastą ir pasekmes, išsiaiškinti, kokią įtaką tarp mokyklinio amžiaus paauglių turi šeima, mokykla ir draugai, bei parengti veiksmingas psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos rekomendacijas. Metodika. Mokyklinio amžiaus (15-16 metų) 14 155 jaunuolių anketinė apklausa buvo atlikta 2006 ir 2008 m. trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Klaipėdoje ir…

Socialinės sveikatos būklė ir amžius

Algirdas Juozulynas, Rasa Savičiūtė, Antanas Jurgelėnas, Vaineta Valeikienė, Rimantas Stukas Santrauka Socialinė sveikata yra asmens ir visuomenės socialinė gerovė, arba žmonių tarpusavio santykių pagrindu besiformuojanti socialinė galia, kurios būklę apsprendžia tų santykių intensyvumas. Socialinė sveikata nėra izoliuotas reiškinys, bet kartu su kitais socialiniais, kultūriniais reiškiniais sudaro socialinį kapitalą. Šio darbo tikslas buvo ištirti subjektyviai vertinamos…

Lietuvos kirpėjų dermatologinės problemos

Edita Naruševičiūtė-Skripkienė, Eglė Ramelytė, Monika Niedvaraitė, Kristina Kiliūtė, Matilda Bylaitė Santrauka Tikslas – supažindinti su Lietuvos kirpėjų dermatologinių problemų tyrimo duomenimis, įvertinti duomenis kitų šalių kontekste. Metodai – 2011 m. įvairiuose Lietuvos miestuose 145 kirpėjų paslaugas teikiančiose įstaigose atlikta anoniminė anketinė apklausa. Rezultatai. Iš 150 apklaustųjų 93 proc. sudarė moterys. Dermatologinių žinių besimokydami įgijo 94,7…

Vaikų kvėpavimo sistemos rodiklių funkcinių ryšių įvertinimas priklausomai nuo lyties

Rimantė Pereckienė, Audronė Astrauskienė, Brigita Zachovajevienė, Pavelas Zachovajevas Santrauka Tyrimo tikslas – įvertinti vaikų kvėpavimo sistemos rodiklių funkcinius ryšius priklausomai nuo lyties. Tyrime dalyvavo vaikai, kurių tėvai buvo supažindinti su tyrimo tikslais, buvo paaiškinta atlikimo procedūra ir gautas sutikimas naudotis gautais duomenimis. Šiam tyrimui asmenys buvo atrinkti pagal šiuos kriterijus: amžius 7 – 8 metai;…

Sportuojančių paauglių savijauta, aktyvumas, nuotaika ir optimistinis mąstymo būdas

Romualdas Malinauskas, Andrius Vaicekauskas Santrauka Tyrimo tikslas — nustatyti sportuojančių paauglių savijautos, aktyvumo, nuotaikos ir optimistinio mąstymo būdo ypatumus. Tyrimo metu keliama hipotezė, kad sportinė veikla palankiai veikia paauglių savijautą bei optimistinį mąstymo būdą. Buvo tiriami dviejų amžiaus grupių 12,81±0,38 metų ir 16±0,49 metų po 90 sportuojančių paauglių. Tiriamųjų apklausai buvo pasitelktos dvi metodikos: viena…

Paauglių psichoemocinės savijautos ir agresyvaus elgesio sąsajos su fiziniu aktyvumu

Audronė Dumčienė, Andrius Vaicekauskas Santrauka Tyrimo tikslas — nustatyti fiziškai aktyvių paauglių psichoemocinės savijautos ir agresijos ypatumus. Straipsnyje psichoemocinė savijauta kaip kompleksinis įvertis apibūdinamas keturiais pagrindiniais komponentais: psichinės sveikatos lygis, darnos jausmas, savikontrolė, streso lygis. Buvo tiriami dviejų amžiaus grupių 12,81±0,38 metų ir 16±0,49 metų po 90 sportuojančių paauglių. Tiriamųjų apklausai buvo pasitelktos metodikos: paauglių…

Streso ir kitų psichosocialinių veiksnių Lietuvos mažose statybos ir nekilnojamojo turto įmonėse tyrimas

Dovilė Bastakytė, Kazys Algirdas Kaminskas Santrauka Nagrinėjama psichosocialiniai rizikos veiksniai Lietuvos mažose statybos ir nekilnojamojo turto įmonėse. Šiems veiksniams įvertinti buvo taikomi keturi klausimynai. Šiame darbe pateikti tyrimo rezultatai taikant „perdegimo“, Kopenhagos (COPSOQ II 2007) ir motyvacijos darbe klausimynus. Tyrimai buvo atlikti 11-oje mažų statybos įmonių ir 5-iose nekilnojamo turto agentūrose, iš viso dalyvaujant 199 respondentams.…

Paciento konfidencialios informacijos teikimo valstybės institucijoms teisinis reguliavimas

Giedrius Mozūraitis Santrauka Paciento privataus gyvenimo neliečiamumą saugo tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai, tačiau neretai paciento sveikatos informacija turi būti atskleista valstybės institucijoms. Straipsnyje atskleidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija pacientų privataus gyvenimo neliečiamumo srityje. Remiantis teisės aktais, Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teisės doktrina analizuojami valstybės institucijų teisės gauti paciento konfidencialią informaciją…