Šarūnas Klizas, Irina Klizienė, Darius Talačka

Santrauka

Tyrimo tikslas – įvertinti paauglių mokyklinio nerimo ypatumus priklausomai nuo lyties. Tyrime dalyvavo 100 (15-16 metų) moksleivių (45 mergaitės ir 55 berniukai). Moksleivių nerimo įvertinimui buvo taikoma C. R. Reynolds‘o ir B. O. Richmond‘o metodika ir A. Petrulytės aprobuota anketa „Paauglio nerimo vertinimas“. Nagrinėjant nerimo faktorių pagal tiriamųjų lytį, nustatėme, kad somatinio nerimo faktorius yra aukštesnis berniukų grupėje (p < 0,004). Nustatyta, kad 70,3 proc. mergaičių ir 54,2 proc. bendraamžių berniukų somatinis nerimas yra vidutinio lygio (χ2 = 23,31; p < 0,001). Analizuojant mokyklinio nerimo vertinimo pasiskirstymą nustatėme, kad moksleiviai laiko didžiausią nerimą sukeliančiais faktoriais: tėvų, grįžtančių iš tėvų susirinkimo, laukimą (p < 0,05) bei laikomus egzaminus, tai būdinga paauglėms mergaitėms (p < 0,042). Tačiau pagal požymį: nepajėgia susidoroti su namų darbu, būdinga paaugliams berniukams (p < 0,035). Nustatyta, kad paaugliai berniukai dažniau turi somatinių nusiskundimų nei bendraamžės mergaitės. Asmenybės nerimas bei socialinis nerimas lyginant lyties aspektu reikšmingai nesiskiria (p > 0,05). 15 – 16 metų moksleiviai laiko didžiausią nerimą sukeliančius faktorius: laukiama tėvų, grįžtančių iš tėvų susirinkimo, bei laikoma egzaminai, tai būdinga paauglėms mergaitėms. Tačiau pagal požymį: nepajėgia susidoroti su namų darbu, būdinga paaugliams berniukams.

http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2013.045

Raktiniai žodžiai: paaugliai; mokyklinis nerimas; lytis
DOI: 10.5200/sm-hs.2013.044
Pilnas tekstasPDF 

Atgal