Albinas Bagdonas, Audronė Liniauskaitė, Antanas Kairys, Vilmantė Pakalniškienė
Santrauka
Tyrimo tikslas – nustatyti platesnio amžiaus suaugusiųjų imties PG struktūrą, taikant Lietuviškąją psichologinės gerovės skalę (LPGS). Tyrime dalyvavo 528 18–67 metų (M=29,5; SD=11,1) asmenys, iš jų 224 (42,4%) vyrai, 303 (57,4%) – moterys, vienas tyrimo dalyvis (0,2%) lyties nenurodė. Naudota originali Lietuviškoji psichologinės gerovės skalė (LPGS): pirminiame tyrimo etape – skalė iš 132 teiginių, iš jų 117 skirti gerovei įvertinti. Vėlesniuose analizės etapuose buvo pašalinta dalis teiginių, galutinėje Lietuviškosios psichologinės gerovės skalės analizėje naudotas 61 teiginys. Atlikta faktorių analizė, patikrintas skalės vidinis suderinamumas, apskaičiuoti vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai, koreliacijos tarp subskalių. Analizės metu nustatyta septynių faktorių struktūra. Išskirtieji faktoriai: Optimizmas / kontrolė; Pasitenkinimas pragyvenimo lygiu; Negatyvus emocingumas; Pasitenkinimas šeima ir artimaisiais; Pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais; Pasitenkinimas fizine sveikata; Pasitenkinimas darbu. Dar du teiginiai, susiję su pasitenkinimu gyvenimu Lietuvoje, į faktorių analizę nebuvo įtraukti, juos siūloma analizuoti atskirai. Išskirtos subskalės pasižymėjo priimtinomis Cronbach alpha reikšmėmis (0,792 – 0,892). Visos subskalės tarpusavyje siejosi teigiamai, tai vienas iš argumentų, patvirtinantis subskalių validumą. Nustatytoji septynių faktorių struktūra buvo panaši į gautąją ankstesnio tyrimo metu studentų imtyje.
http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2013.046
Raktiniai žodžiai: psichologinė gerovė; Lietuviškoji psichologinės gerovės skalė
DOI: 10.5200/sm-hs.2013.045
Pilnas tekstas: PDF