Edita Naruševičiūtė-Skripkienė, Eglė Ramelytė, Monika Niedvaraitė, Kristina Kiliūtė, Matilda Bylaitė
Santrauka
Tikslas – supažindinti su Lietuvos kirpėjų dermatologinių problemų tyrimo duomenimis, įvertinti duomenis kitų šalių kontekste. Metodai – 2011 m. įvairiuose Lietuvos miestuose 145 kirpėjų paslaugas teikiančiose įstaigose atlikta anoniminė anketinė apklausa. Rezultatai. Iš 150 apklaustųjų 93 proc. sudarė moterys. Dermatologinių žinių besimokydami įgijo 94,7 proc. kirpėjų. Skundų dėl savo odos turi 66,7 proc. kirpėjų, iš jų 8,7 proc. – egzemai būdingus požymius. Dermatovenerologų pagalbos kreipiasi tik 1 iš 3 specialistų. Dirbant rankos būna drėgnos vidutiniškai 2,7 val. ± 1,94, tačiau beveik pusė apklaustų (50,6 proc.) respondentų neturi reikiamų žinių apie drėgmės žalą odai. Dažniausi alergenai, kurie įeina į priemones, su kuriomis mūsų apklausti kirpėjai dirba, yra p-fenilendiaminas, amonio persulfatas ir glicerolio monotioglikoliatas. Neigiamą naudojamų darbe priemonių poveikį patyrė 32 proc. kirpėjų. Vienkartines apsaugines pirštines naudoja 92,7 proc. specialistų, iš jų 10,8 proc. – pakartotinai. Apsaugines pirštines (dažniausiai vinilines (69 proc.) ir drėkinančius – maitinančius kremus naudoja 77,3 proc. respondentų. Pastebėję bėrimus kliento odoje beveik pusė kirpėjų (48 proc.) konsultuoja juos patys. Prieš atliekant plaukų priežiūros procedūras, apie buvusias arba esamas kliento alergines reakcijas teiraujasi 79,3 proc. specialistų. Informacija apie produktų saugumą sveikatai kirpėjai dažniausiai gauna iš produktų tiekėjų, mažiausiai domisi medicinine literatūra.http://dx.doi.org/10.5200/sm-hs.2013.040
Raktiniai žodžiai: kirpėjai; žinios; odos priežiūra; prevencija
DOI: 10.5200/sm-hs.2013.040
Pilnas tekstas: PDF