ORGANŲ DONORYSTĖS IŠŠŪKIAI IR SPRENDIMAI

Organų donorystė yra vienas reikšmingiausių šiuolai­kinės medicinos pasiekimų, tačiau pasaulinė organų trūkumo problema išlieka viena opiausių, kai paklausa ženkliai viršija pasiūlą, o dalis pacientų taip ir nesu­laukia transplantacijos. Šis klausimas susijęs ne tik su medicininiais, bet ir su etiniais, teisiniais, kultūriniais bei religiniais aspektais, kurie daro įtaką visuomenės požiūriui ir sprendimų priėmimui.

Tikslas. Atlikti mokslinių straipsnių apžvalgą ir išana­lizuoti organų donorystės po mirties iššūkius ir spren­dimus.

Metodika. Mokslinių straipsnių paieška vykdyta Pu­bMed, MEDLINE (EBCOhost) ir CINAHL (EBCOhost) elektroninėse duomenų bazėse. Sisteminės literatūros paieška ir atranka atlikta pagal PRISMA rekomendacijas. Aprašomosios mokslinės literatūros kokybinės turinio analizės metodu išnagrinėta 18 tyrimų.

Rezultatai. Organų donorystės iššūkiai kyla dėl psi­chologinių, informacinių, medicininių, sociokultūrinių ir teisinių veiksnių. Žinių apie smegenų mirtį stoka ir teisiniai neaiškumai sunkina artimųjų sprendimus bei mažina pasitikėjimą donorystės procesu. Vyresni nei 45 metų asmenys dažniau prieštarauja donorystei, o šeimos nariai sunkiai priima teigiamą sprendimą dėl netekties skausmo, spaudimo greitai apsispręsti ir emocinės pa­ramos trūkumo.

Išvados. Aiški donorystės politika, kvalifikuoti sveikatos priežiūros specialistai ir donorystės koordinatoriai bei nuoseklus visuomenės švietimas yra esminiai donorys­tės rodiklių gerinimo veiksniai. Religinės bendruomenės taip pat gali svariai prisidėti prie švietimo kampanijų. Empatiška ir aiški komunikacija tarp medikų ir donorų šeimų mažina nesusipratimus, stiprina pasitikėjimą ir palengvina teigiamų sprendimų priėmimą. Donorystė neretai tampa prasmingu mirusiojo atminimo įprasmi­nimu, teikiančiu artimiesiems paguodą.