PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIŲ INTEGRAVIMAS Į ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ RIZIKOS VERTINIMĄ: SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA IR P-SCORE MODELIO TEORINIS PAGRINDIMAS

Įvadas. Standartinės širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos vertinimo priemonės (pvz., SCORE2) orientuotos į klinikinius rodiklius, tačiau nevertina darbo aplinkos veiksnių, kurie ypač aktualūs asmens sveikatos priežiū­ros įstaigų darbuotojams.

Tyrimo tikslas. Remiantis sistemine literatūros analize, identifikuoti reikšmingus modifikuojamus profesinės ri­zikos veiksnius ir sukurti teorinį „P-SCORE“ (Profesinis SCORE) algoritmą.

Metodika. Sisteminė apžvalga atlikta vadovaujantis PRI­SMA gairėmis. Paieška vykdyta PubMed (MEDLINE) duomenų bazėje, naudojant raktažodžius, susijusius su profesine sveikata ir ŠKL rizika. Įtrauktos metaanalizės ir didelės imties kohortiniai tyrimai, kuriuose nustatyta santykinė rizika (RR) arba rizikos santykis (HR). Veiks­nių svoriniai koeficientai (balai) modeliui priskirti pro­porcingai nustatytam rizikos dydžiui.

Rezultatai. Išanalizavus 94 šaltinius, į P-SCORE mo­delį įtraukti keturi nepriklausomi rizikos veiksniai: 1) psichosocialinis stresas darbe (RR≈1,41; 2 balai); 2) pamaininis/naktinis darbas (RR≈1,13; 1 balas); 3) ilga­laikis (>5 m.) profesinis triukšmas (HR≈1,08; 1 balas); 4) sėdimas darbas/mažas fizinis aktyvumas darbo metu (HR≈1,14; 1 balas). Maksimali galima profesinės rizi­kos suma – 5 balai.

Išvados. Sukurtas P-SCORE algoritmas leidžia papildyti klinikinį rizikos vertinimą, integruojant specifinius darbo aplinkos veiksnius. Tai sudaro prielaidas proaktyviai dar­buotojų sveikatos stebėsenai ir tikslinių prevencinių prie­monių taikymui didelės rizikos grupėse. Tolesniame etape numatomas ekspertinis modelio validavimas (Delphi metodu) ir bandomasis diegimas.