POSTIMPLANTACINIS SINDROMAS: ETIOPATOGENEZĖ, KLINIKA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Verner Šneider, Elita Drobužaitė, Linas Velička Abstract Postimplantacinis sindromas (PIS) yra dažna sisteminė imuninė reakcija po endovaskulinio aortos patologijų gydymo (EVAR). PIS diagnozuojamas, kai paciento bū­klė po EVAR operacijos atitinka tokius kriterijus, kaip karščiavimas >38 0C, leukocitų padidėjimas >12,000/μL bei C reaktyvinio baltymo (CRB) padidėjimas kraujyje, ir nėra kitų šių pokyčių priežasčių. Sindromo patofizi­ologija grindžiama…

VAZOPLEGINIS SINDROMAS: ETIOPATOGENEZĖ, RIZIKOS VEIKSNIAI, DIAGNOSTIKA BEI GYDYMO GALIMYBĖS

Verner Šneider, Eglė Gulbinaitė, Edvin Šneider Abstract Vazopleginis sindromas yra distribucinio tipo šokas, at­sirandantis po dirbtinės kraujo apytakos taikymo nuo 5 iki 44 proc. pacientų. Šios būklės patofiziologija susideda iš daugelio veiksnių: sisteminio uždegiminio atsako, ka­techolaminų, antidiuretinio hormono ir angiotenzino II santykinio nepakankamumo, perteklinės azoto oksido sintezės bei glikokalikso pažaidos. Diagnostika remiasi centrinės hemodinamikos parametrais:…

POINT-OF-CARE ULTRASOUND IN GENERAL PRACTICE

Adelė Jankevičiūtė, Solveiga Šviežikaitė, Milda Remenytė Abstract Point-of-Care Ultrasound (POCUS) has emerged as a transformative tool in family medicine, enhancing dia­gnostic accuracy and patient management, particularly in ambulatory care settings. This literature review eva­luates the utility, diverse applications, and integration of POCUS within general practice, alongside assessing family physicians’ confidence in adopting this techno­logy. Recent…

NEUROPSICHIATRINĖ LAIMO LIGOS PATOFIZIOLOGIJA IR DIAGNOSTIKA

Reda Stankevičiūtė Abstract Tikslas. Remiantis mokslinės literatūros duomenimis, išanalizuoti ir aptarti informaciją apie Laimo ligos neu­ropsichiatrinių pažeidimų patofiziologiją ir diagnostiką. Atlikta mokslinės literatūros ir dokumentų apžvalga me­dicininėse duomenų bazėse. Tyrimo rezultatai parodė, jog Borrelia burgdorferi bakterijų sukelta Laimo liga gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant neuropsichiatri­nius. Tai gali būti susiję su ankstyva uždegimine reakcija ir adaptuotu…

SUPŪLIAVUSIO HIDRADENITO DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO GALIMYBĖS

Patricija Skučaitė, Elzė Gražulevičiūtė, Karolis Pampikas Abstract Supūliavęs hidradenitas (SH) tai lėtinė pasikartojanti uždegiminė odos, plauko maišelio ir poodžio liga. Daž­niausiai ji pasireiškia pažastų, kirkšnių, išangės ar lytinių organų srityse. Klinikai būdingi įvairaus gylio skausmingi mazgai, pūlingą sekretą išskiriančios fistulės ir randai. SH gydymas parenkamas atsižvelgiant į SH sunkumą pagal Hurley stadiją. SH gydyti skiriama…

LAIMO LIGA – DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO YPATUMAI

Patricija Skučaitė, Ema Kurmilevičiūtė, Elzė Gražulevičiūtė, Jūratė Kazlauskaitė Abstract Laimo liga (LL) yra infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Borrelia burgdorferi. Šios ligos simptomai pasireiškia odos bėrimu, karščiavimu, nuovargiu, raumenų ir sąnarių skausmais, galvos skausmu ir neurologiniais sutrikimais. Gydoma antibiotikais priklausomai nuo ligos stadijos. Keyword(s): Laimo liga, borelijos, boreliozė. DOI: 10.35988/sm-hs.2024.303 Full Text: PDF Back

PIKTYBINĖS HIPERTERMIJOS EPIDEMIOLOGIJA, GYDYMO IŠŠŪKIAI IR REZULTATAI

Agnė Ramaškaitė Abstract Piktybinė hipertermija (PH) yra potencialiai mirtinas, bendrosios anestezijos metu pasireiškiantis medžiagų apykaitos sutrikimas, dėl kurio retumo duomenų apie rizikos veiksnius, sergamumą ir mirtingumą yra nedaug. Dauguma gydytojų anesteziologų nėra susidūrę su šia reta liga, todėl neturi galimybės įgauti patirties, o tai su­kelia didelius ligos diagnostikos ir gydymo iššūkius PH atveju. Greitas ligos…

ANESTEZIJOS TAIKYMAS EPILEPSIJA SERGANTIEMS PACIENTAMS: PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Silvija Radzevičiūtė, Vaiva Skaraitė Abstract Epilepsija yra vienas iš labiausiai paplitusių neurologi­nių susirgimų visame pasaulyje, dažniausiai pasireiš­kiantis traukuliais. Liga gydoma skiriant antiepilepsinius vaistus (AEV), tačiau jie veiksmingi ne visiems. Su šia liga susiduria ne tik pirminės sveikatos priežiūros, sku­biosios pagalbos gydytojai, gydytojai neurologai, bet ir anesteziologai-reanimatologai. Tinkamas paciento pa­ruošimas prieš operaciją sumažina traukulių atsiradimo riziką,…

ENTEROKUTANINĖS FISTULĖS: DIAGNOSTIKA IR GYDYMO TAKTIKA

Goda Mikulskytė Abstract Fistulė – tai patologinis kanalas, susidaręs tarp dviejų epitelinių paviršių. Ši jungtis gali formuotis tarp dviejų tuščiavidurių organų (vidinės fistulės) ar jungti tuščia­vidurę ertmę su išorine aplinka (išorinės fistulės). Iki 85 proc. enterokutaninių fistulių susidaro kaip komplikacija po chirurginių procedūrų, o mirtingumo rizika siekia 5-15 procentų. Nuo 5 iki 20 procentų enterokutaninių…

SERGANČIŲJŲ SISTEMINE RAUDONĄJA VILKLIGE ORGANŲ IR JŲ SISTEMŲ PAŽEIDIMAI

Teodoras Pocius Abstract Tikslas. Įvertinti ligos pažaidą pacientams, sergantiems sistemine raudonąja vilklige (SRV), remiantis SLICC/ ACR pažaidos indeksu (SDI) ir nustatyti jam įtakos tu­rinčius veiksnius. Metodas. Atliktas retrospektyvus LSMUL KK Reuma­tologijos klinikoje gydytų 78 (iš jų 10 vyrų) sergančiųjų SRV tyrimas. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes pa­gal gydančio gydytojo priskirtą SRV kodą. SRV ligos…

ATIPINIS HEMOLIZINIS UREMINIS SINDROMAS IR COVID-19 INFEKCIJA: PATOGENEZĖ, SIMPTOMAI, GYDYMAS

Laura Regelskytė Abstract Straipsnyje pristatoma literatūros apžvalga, kurioje nagri­nėjamos atipinio hemolizinio ureminio sindromo sąsajos su COVID-19 infekcija, šių dviejų protrombozinių bū­klių patogenezė, diferencinė diagnostika, komplikacijos ir gydymo strategija. Literatūros paieška atlikta PubMed ir Crossref duomenų bazėse. Atrinkti ir išanalizuoti 29 straipsniai, ne senesni nei 5 metų, paskelbti anglų kalba. Rezultatai. Atipinis hemolizinis ureminis sindromas pri­klauso…

PARP GENŲ ĮTAKA TIESIOSIOS ŽARNOS VĖŽIO GYDYMO EFEKTYVUMUI

Goda Mikulskytė Abstract Tikslas. Įvertinti PARP genų ir PARP inhibitorių įtaką tiesiosios žarnos vėžio gydymo rezultatams, taikant che­moterapinį bei spindulinį gydymą. Didesnis PARP akty­vumas siejamas su intensyvesne vėžinių ląstelių prolife­racija bei didesniu rezistentiškumu taikomam gydymui. Nustatyta, jog PARP1 inhibitoriai, mažindami energijos atsargų ląstelėje vartojimą slopinant PARP genų aktyva­ciją, didina apoptozės tikimybę, kartu mažindami ląstelės nekrozės…