Abstract
Tikslas. Įvertinti PARP genų ir PARP inhibitorių įtaką tiesiosios žarnos vėžio gydymo rezultatams, taikant chemoterapinį bei spindulinį gydymą. Didesnis PARP aktyvumas siejamas su intensyvesne vėžinių ląstelių proliferacija bei didesniu rezistentiškumu taikomam gydymui. Nustatyta, jog PARP1 inhibitoriai, mažindami energijos atsargų ląstelėje vartojimą slopinant PARP genų aktyvaciją, didina apoptozės tikimybę, kartu mažindami ląstelės nekrozės tikimybę. PARP genų aktyvumas yra glaudžiai susijęs su piktybinių tiesiosios žarnos navikų jautrumu chemoterapiniam bei radioterapiniam gydymui. Didesnis PARP aktyvumas vėžinėse ląstelėse siejamas su stipresniu rezistentiškumu gydymui, o mažesnis PARP aktyvumas − su palankesne gydymo baigtimi.
Keyword(s): PARP, genai, tiesiosios žarnos vėžys, chemoterapinis gydymas, spindulinis gydymas.
DOI: 10.35988/sm-hs.2024.297
Full Text: PDF