PTOZĖ: ETIOLOGIJA, KLINIKA IR GYDYMAS

Laura Matonytė, Dominykas Dabkus, Rasa Liutkevičienė Abstract Ptozė (blefaroptozė) – viršutinio voko patologija, kai vir­šutinis vokas yra žemiau įprastinės anatominės padėties. Ši patologija gali būti įgimta arba įgyta. Vaikams dažniau nustatoma įgimta, o suaugusiems − įgyta aponeurozinės kilmės ptozė. Įgimtą ptozę lemia paveldimas genetinis defektas. Įgyta ptozė gali būti aponeurozinė, neuroge­ninė, mechaninė, trauminė ir miogeninė.…

VĖLYVOJO NEUROSIFILIO PASIREIŠKIMAS NEUROPSICHIATRINIAIS SIMPTOMAIS ASMENIUI, ALERGIŠKAM PENICILINUI. KLINIKINIS ATVEJIS

Kristina Vickutė, Marius Žiemininkas Abstract Sifilis yra liga, sukelta spirochetų Treponema pallidum. Neurosifilis išsivysto joms patekus į centrinę nervų sis­temą ir ankstyvuoju laikotarpiu gali būti asimptomis, o vėlyvojoje stadijoje pasireikšti įvairiausiais neuropsi­chiatriniais simptomais. Ligos diagnozės patvirtinimas remiasi serologinių tyrimų rezultatais, o įtarus neurosifilį – specifiškais pakitimais likvoro tyrime. Ligai progresuo­jant, galima stebėti pažeidimus galvos smegenų…

JAUNATVINIO PARKINSONIZMO DIAGNOSTIKOS PROBLEMOS. KLINIKINIS ATVEJIS

Dovilė Bučaitė, Ovidijus Laucius, Evelina Pajėdienė Abstract Parkinsono liga (PL) dažniausiai serga vyresni nei 60 metų asmenys. Jei klinikiniai šio sutrikimo simptomai pasireiškia iki 21 metų, diagnozuojamas jaunatvinis par­kinsonizmas (JP). Patogeniniai PRKN geno variantai yra viena dažniausių genetinių JP priežasčių. JP būdingi atipiniai simptomai, todėl ši PL forma dažnai klaidingai diagnozuojama (pvz., levodopai jautri distonija).…

INKSTŲ LĄSTELIŲ KARCINOMOS RADIOLOGINIŲ TYRIMŲ REIKŠMĖ. KLINIKINIS ATVEJIS

Paulina Stasiukynaitė, Simona Monkelytė, Algirda Venclauskienė Abstract Inkstų ląstelių karcinoma yra dažniausias šlapimo takų organų vėžys. Liga dažniau siejama su vyresniu am­žiumi, vyriška lytimi ir lėtinėmis būklėmis. Ši karcinoma gali pasireikšti hematurija, šono skausmu, čiuopiama mase pilve, bet dažniau būna besimptomė. Įprastai ap­tinkama atsitiktinai, o diagnozę patvirtina KT ar MRT tyrimai bei biopsija. Gydymas priklauso…

PO COVID-19 INFEKCIJOS IŠSIVYSČIUSI PSICHOZĖ. KLINIKINIS ATVEJIS

Deimantė Andriuškevičiūtė, Giedrė Keršienė, Kristina Dambrauskienė Abstract COVID-19 pandemijos sukelti įvairialypiai ir radikalūs pokyčiai turėjo neabejotinos įtakos žmonių psichinei sveikatai. Atliktų tyrimų duomenys parodė, jog praėjus trims mėnesiams po teigiamos COVID-19 diagnozės, apie 20 proc. pasveikusių pacientų buvo primą kartą nu­statoma nerimo, depresijos ar nerimo diagnozė. Pagal naujausių tyrimų duomenis stebima vis daugiau įrodymų, kurie…

IŠEMINIS INSULTAS SERGANT MOJAMOJA LIGA. KLINIKINIS ATVEJIS

Sofija Mančinskaja, Viktorija Kvedaraitė, Saulius Taroza Abstract Mojamoja (angl. moyamoya) liga (MML) yra lėtinis obstrukcinis smegenų kraujotakos sutrikimas, kuriam būdingas laipsniškas vidinės miego arterijos termina­linės dalies susiaurėjimas ir neįprasta smegenų pamato kraujagyslių struktūra. Nors etiologija tiksliai nežinoma, genetiniai tyrimai rodo RNF213 geno svarbą. Liga labiau paplitusi Rytų Azijos šalyse. Vyrauja ryškesnės amžiaus paplitimo grupės: maždaug…

TUBERKULIOZĖS IR COVID-19 LIGOS DIFERENCINĖS DIAGNOSTIKOS IŠŠŪKIAI. KLINIKINIS ATVEJIS

Emilija Globytė, Jurgita Marčiulynaitė, Giedra Levinienė, Vaida Kudirkienė Abstract Pasaulyje išplitus naujajam SARS-CoV-2 virusui, tuber­kuliozės (TB) valdymo situacija pastaraisiais metais su­prastėjo. Jau kelis dešimtmečius sergamumas TB mažėja tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, o COVID-19 pandemijos pradžioje diagnozuota rekordiškai mažai naujų TB atvejų. Pandemijai slopstant, nemažai pasaulio šalių susiduria su pavėluotai diagnozuotos TB problema. COVID-19 liga, kaip…

MARIJAMPOLĖS PROFESINIO RENGIMO CENTRO MOKINIŲ ŽINIŲ APIE BURNOS HIGIENĄ IR MITYBOS ĮPROČIUS SĄSAJOS SU BURNOS SVEIKATA

Irena Saldūnaitė, Kristina Saldūnaitė-Mikučionienė, Justina Račaitė Abstract Burnos sveikata yra vienas iš svarbių bendros sveika­tos komponentų, siejamų su gyvenimo kokybe. Burnos sveikatą lemia žinios, burnos higienos įpročiai ir įgūdžiai bei tinkama mityba. Tyrimo tikslas − nustatyti Marijam­polės profesinio rengimo centro 15 ir 18 metų mokinių žinių apie burnos higieną ir mitybos įpročius sąsajas su savo…

VAISTŲ VARTOJIMO PERIOPERACINIU LAIKOTARPIU YPATUMAI IR PACIENTŲ INFORMUOTUMAS

Lina Putriūtė, Einius Trumpa, Andrius Macas Abstract Nuolatinis vaistų ar kitų preparatų vartojimas prieš chi­rurgines intervencijas kelia klausimus visam su paciento gydymu susijusiam medicinos personalui. Preparatų var­tojimas rekomendavus nutraukti vartojimą ar atvirkščiai, gali didinti komplikacijų riziką, todėl labai svarbu tiksliai žinoti, kokius preparatus (receptinius ir nereceptinius vaistus, maisto papildus) ir kaip juos vartoja pacientas perioperaciniu…

DIDŽIOSIOS DEPRESIJOS SUKELIAMOS SUDĖTINGOS BŪKLĖS

Kamilė Žalkauskaitė, Simona Varžaitė, Algirdas Musneckis Abstract Depresija yra vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų pasaulyje. Tai rimta sveikatos problema, jai būdingas ne tik didelis sergamumas, bet ir mirtingumas. Viena sudėtingiausių būklių, sergant šia liga, yra suicidas. Vyraujant depresijai su psichozės simptomais, atsiranda dar didesnis pavojus gyvybei ne tik dėl savižudybės, bet ir dėl dehidratacijos…

LIETUVOS VAIKŲ LIGŲ IR ŠEIMOS GYDYTOJŲ PRAKTIKA TEIKIANT KŪDIKIŲ IR MAŽŲ VAIKŲ MAITINIMO REKOMENDACIJAS

Austėja Samuolytė, Ieva Adomaitė, Odilija Rudzevičienė Abstract Žindymo bei papildomo maitinimo tema yra svarbi vaikų ligų ir šeimos gydytojų konsultacinio darbo dalis. Teik­dami kūdikių bei mažų vaikų maitinimo rekomendacijas gydytojai gali vadovautis nacionalinėmis ir tarptautinė­mis gairėmis, kurių rekomendacijos yra skirtingos. Lie­tuvoje atliktos gydytojų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas vaikams, mitybos rekomendacijų analizės ne­pavyko rasti, todėl šio…