NEFARMAKOLOGINIS DEPRESIJOS GYDYMAS

Paulius Šidagis Abstract Depresija – itin dažnas, ilgai trunkantis psichikos svei­katos sutrikimas, sukeliantis negalią ir didinantis bendrą ligų naštą. Nors dažniausiai depresija pradedama gy­dyti medikamentais, svarbu atsižvelgti į ligos sunkumą ir paciento norus taikyti alternatyvius gydymo metodus. Pagrindinis nemedikamentinis depresijos gydymo me­todas – psichoterapija. Jos efektyvumas nenusileidžia farmakologiniam gydymui, tačiau itin svarbi pacientų atranka ir…

SERGANČIŲJŲ COVID-19 LIGA PERKUTANINĖS IR CHIRURGINĖS TRACHEOSTOMIJOS PALYGINIMAS

Viktorija Mačiulytė, Lukas Strelkauskas, Džiuginta Paulėkaitė Abstract COVID-19 pandemijos metu specialistams, dirbantiems intensyviosios terapijos skyriuose su pacientais, kuriems reikalinga ilgalaikė dirbtinė plaučių ventiliacija, ypač aktualios mokslinės išvados ir rekomendacijos, pade­dančios pasirinkti tracheostomijos būdą. Tyrimo tiks­las – išnagrinėti ir įvertinti įrodymais grįstą informaciją apie perkutaninę ir chirurginę tracheostomijas, atliktas sergantiesiems COVID-19 liga. Mokslinių straipsnių ieškota Medline…

ENDOMETRIOZĖ: EPIDEMIOLOGIJA, RIZIKOS VEIKSNIAI, PATOFIZIOLOGIJA IR KLINIKINIAI SIMPTOMAI

Martynas Čiuplinskas Abstract Endometriozė yra dažna gerybinė uždegiminė gine­kologinė liga, kuri pasireiškia endometriumo liaukų ir stromos židinių buvimu už gimdos ertmės ribų. Apie 10 proc. reprodukcinio amžiaus moterų serga endome­trioze. Endometriozės išsivystymo riziką didina ilgas laikas be nėštumo, pailgėjęs endogeninio estrogeno po­veikis (ankstyva menarchė), vėlyva menopauzė, trumpi menstruaciniai ciklai (<27 dienos), gausus menstruacinis kraujavimas, mažas…

KOLOREKTALINĖ KARCINOMA: EPIDEMIOLOGIJA, RIZIKOS VEIKSNIAI, PATOFIZIOLOGIJA IR DIAGNOSTIKA

Martynas Čiuplinskas Abstract Sergamumas kolorektaline karcinoma laipsniškai didėja. Dabartiniu metu ši onkologinė liga yra viena iš labiausiai paplitusių pasaulyje, sudaranti apie 10 proc. mirčių nuo onkologinių ligų. Pagrindiniai rizikos veiksniai: vyres­nis amžius, teigiama šeiminė anamnezė, lėtinis kolitas, rūkymas, alkoholio vartojimas, metabolinis sindromas, menkas fizinis aktyvumas. Kolorektalinės karcinomos pa­togenezėje dalyvauja tiek genetiniai, tiek aplinkos veiks­niai. Didžioji…

VESTIBULINIO NEURONITO ETIOLOGIJA IR JO RYŠYS SU COVID-19 INFEKCIJA

Raminta Šulskutė, Giedrius Šulskus, Aistė Čikotienė Abstract Vestibulinis neuronitas – ūmus, užsitęsęs galvos svaigi­mas, su sutrikusia pusiausvyros funkcija, kuriam nebū­dingas neurologinių simptomų pasireiškimas ir klausos sutrikimas. Vestibulinis neuritas yra aštuntojo galvinio nervo vestibulinės dalies uždegimo pasekmė, dažniausiai pasireiškianti galvos svaigimu, pykinimu ir pusiausvyros sutrikimu. Šios ligos gydymas yra simptominis, dažniau­siai pasveikstama savaime. Vestibulinio neuronito etio­logija…

COVID-19 DIAGNOSTIKOS IŠŠŪKIAI

Miglius Mikalauskas, Vesta Kubiliūtė, Liveta Sereikaitė Abstract PGR tyrimas šiuo metu laikomas pagrindiniu COVID-19 susirgimo diagnostikos metodu. Visuomenėje savidia­gnostikai naudojamas greitasis COVID-19 antigeno tes­tas, o antikūnų tyrimas atliekamas norint įvertinti buvusį susirgimą arba vakcinaciją nuo COVID-19. Jei reikia, atliekama krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija, įvertinamas neutrofilų-limfocitų santykis, klinika. Nors yra nemažai šio susirgimo diagnostikos metodų, tačiau…

ANTIPSICHOTIKAI IR JŲ POVEIKIS TRAUKULIŲ SLENKSČIUI

Paulius Varnas Abstract Antipsichotinių ir kitų psichotropinių vaistų šalutinis poveikis yra žinomas jau seniai. Mažėjanti psichiatrijos stigma reiškia didesnį diagnozių ir skiriamų psichotro­pinių vaistų kiekį. Didesnis antipsichotikų vartojimas siejamas su didesniu šalutinių reiškinių kiekiu. Tikslas − apžvelgti prieinamą literatūrą ir aptarti vieną iš galimų šalutinių reiškinių – traukulius. Medžiaga ir metodai. Naudota Pubmed duomenų bazė,…

NECUKRINIS DIABETAS: PATOGENEZĖ IR GYDYMAS

Liudas Usoris Abstract Necukrinis diabetas pagal patogenezę skirstomas į cen­trinį ir nefrogeninį. Centrinio necukrinio diabeto prie­žastis – sutrikusi vazopresiną sekretuojančių neuronų funkcija, kurią sukelia AVP geno mutacijos, anatominiai pogumburio ar kankorėžinės liaukos pakitimai, infekci­jos, onkologiniai, autoimuniniai procesai, infiltracinės galvos smegenų ligos. Nefrogeninį necukrinį diabetą sukelia mutacijos, kurių poveikyje sintetinami nefunk­cionalūs vazopresino receptoriai ar akvaporinų baltymai,…

ORLISTATO TAIKYMAS NUTUKIMO GYDYMUI

Danielė Raudonytė Abstract Nutukimas – dažna lėtinė, plačiai paplitusi suaugusiųjų ir vaikų liga. Kiekvienais metais padidėjusį kūno svorį turinčių žmonių skaičius auga, o kartu didėja ir miršta­mumas nuo gretutinių ligų, susijusių su antsvoriu. Šiuo metu nutukimui kontroliuoti taikomos trys gydymo strategijos, kurių pasirinkimas priklauso nuo paciento nutukimo laipsnio bei gretutinių ligų. Gydymas prade­damas konservatyviu būdu…

CUTANEOUS MANIFESTATIONS IN COVID-19: PATHOGENETIC MECHANISMS AND CHALLENGES IN DIAGNOSTICS

Dalia Adukauskienė, Monika Kropaitytė, Edita Mašanauskienė Abstract Coronavirus disease (COVID-19) is a viral infection which traditionally presents with fever, dyspnea, cough, malaise, anosmia, and, recently, an increasing number of reports of skin damage related to Severe Acute Res­piratory Syndrome-Coronavirus-2 (SARS-CoV-2). Skin lesions may provide suspicion of COVID-19 and a ra­tional basis to test patients for…

TAKOTSUBO KARDIOMIOPATIJA: EPIDEMIOLOGIJA, PATOFIZIOLOGIJA IR KLINIKINIAI SIMPTOMAI

Martynas Čiuplinskas Abstract Takotsubo kardiomiopatija yra klinikinis sindromas, ku­riam būdinga praeinanti regioninė sistolinė disfunkcija, dažniausiai kairiojo skilvelio. Streso kardiomiopatija nu­statoma apytiksliai 1-2 proc. pacientų, kuriems pasireiškė ūmus koronarinis sindromas su padidėjusia širdies tropo­ninų koncentracija arba įtariamu miokardo infarktu su ST segmento pakilimu. Dažnai Takotsubo kardiomiopatija pasireiškia panašiai kaip miokardo infarktas, tačiau vai­nikinių arterijų angiografija nenurodo…

PSILOCIBINO TERAPIJOS VEIKSMINGUMAS, GYDANT SUNKIĄ DEPRESIJĄ

Agnė Stumbraitė Abstract Tikslas – apžvelgti mokslinius straipsnius, nagrinėjan­čius psilocibino terapinį panaudojimą ir efektyvumą, gydant depresiją. Psilocibinas yra veiklioji haliucinogeninių grybų me­džiaga, priklausanti klasikinių psichodelinių narkotikų grupei. Pastaraisiais metais vis daugiau tyrimų nagri­nėja psilocibino terapijos taikymą kartu su psichotera­pija. Straipsnyje pristatoma 10 mokslinių publikacijų apžvalga. Tyrimų rezultatai parodė, kad psilocibino ir psichotera­pijos derinys turi statistiškai…