Viktorija Mačiulytė, Lukas Strelkauskas, Džiuginta Paulėkaitė
Abstract
COVID-19 pandemijos metu specialistams, dirbantiems intensyviosios terapijos skyriuose su pacientais, kuriems reikalinga ilgalaikė dirbtinė plaučių ventiliacija, ypač aktualios mokslinės išvados ir rekomendacijos, padedančios pasirinkti tracheostomijos būdą. Tyrimo tikslas – išnagrinėti ir įvertinti įrodymais grįstą informaciją apie perkutaninę ir chirurginę tracheostomijas, atliktas sergantiesiems COVID-19 liga. Mokslinių straipsnių ieškota Medline (PubMed), Cochrane, Google Scholar duomenųbazėse. Atrinkti, išanalizuoti ir apibendrinti 23 straipsniai, atitinkantys pasirinktą temą.
Tyrimo rezultatai. Tracheostomija yra viena iš dažniausiai atliekamų chirurginių procedūrų pacientams, sergantiems ūminiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu ir reikalingiems ilgalaikės dirbtinės plaučių ventiliacijos [1]. Procedūros metu suformuojama anga trachėjoje, per kurią pacientas gali kvėpuoti pats ar kvėpavimo funkcijos užtikrinimo prietaisų pagalba [2]. Tracheostomija atliekama operacinėje pagal standartinius chirurginius principus. 1985 m. P. Ciaglia ir jo kolegos aprašė perkutaninę dilatacinę tracheostomiją (PDT), atliekamą modifikuotos Seldingerio technikos metodu, naudojant bronchoskopą. Nagrinėtuose moksliniuose straipsniuose lyginami šių dviejų tracheostomijos metodų technikos privalumai ir trūkumai, indikacijos, prieinamumas, įvertinant komplikacijų dažnį, gydymo baigtį, personalo kompetenciją.
Išvados. Atliekant sergančiųjų COVID-19 liga chirurginę ar perkutaninę tracheostomiją, reikšmingo skirtumo komplikacijų dažniui, gydymo baigtims bei personalo užkrečiamumui, nenustatyta. Sprendimą, kurį metodą pasirinkti, turi priimti pacientą gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į paciento būklę, įvertinęs turimus išteklius, komandos kompetencijas bei medicinos gydytojų specialistų prieinamumą.
Keyword(s): COVID-19, chirurginė tracheostomija, perkutaninė tracheostomija, tracheostomijos.
DOI: 10.35988/sm-hs.2022.199
Full Text: PDF