NEKROTIZUOJANTIS FASCITAS: ETIOLOGIJA, RIZIKOS VEIKSNIAI, KLINIKA IR DIAGNOSTIKA

Justinas Grybauskas, Aleksas Lučka Abstract Nekrotizuojantis fascitas (NF) – tai ūmi, gyvybei pavojinga infekcinė liga. Aktyvus infekcinis procesas vystosi minkštųjų audinių ir raumenų fascijų gylyje sukeldamas greitai plintančią šių struktūrų destrukciją ir nekrozę. Dažniausiai šią ligą lemia bent kelių skirtingų bakterijų sukelta infekcija, siejama su gretutinėmis ligomis, silpninančiomis organizmo imunitetą. Ligai greitai progresuojant, labai svarbu…

OSTEOPOROZĖ SENYVAME AMŽIUJE: RIZIKOS VEIKSNIAI, KOMPLIKACIJOS IR PIRMINĖ PREVENCIJA

Melita Karlonaitė, Ugnė Kanapickaitė, Jurgita Kašėtienė Abstract Osteoporozė – sisteminė skeleto liga, kuriai būdinga maža kaulų masė ir kaulinio audinio mikroarchitektūros irimas. Dėl šių veiksnių didėja kaulų trapumas ir polinkis į lūžius. Osteoporozės paplitimas didėja senstant. Augant senyvo amžiaus asmenų populiacijai, osteoporozė tampa vis aktualesne visuomenės sveikatos problema. Vyresnio amžiaus asmenims būdingi gretutiniai osteoporozės rizikos…

LOBULINĖS KARCINOMOS DIAGNOZAVIMAS: EPIDEMIOLOGIJA, KLINIKA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Dominyka Naudužaitė, Patricija Juozaitytė Abstract Lobulinė karcinoma (LK) yra viena dažniausių invazinio krūties vėžio formų, išsivystanti iš pieno liaukų skiltelių epitelio. Jos preinvazinė stadija – lobulinė karcinoma in situ (LCIS) – pasitaiko rečiau nei duktalinė karcinoma in situ, tačiau išlieka invazinio krūties vėžio rizikos žymeniu. LK klinikinis pasireiškimas gali būti neryškus, o subtilūs morfologiniai pokyčiai…

ERKINIS ENCEFALITAS: EPIDEMIOLOGIJA, DIAGNOZĖ IR GYDYMAS

Dominyka Naudužaitė, Patricija Juozaitytė Abstract Erkinis encefalitas (EE) yra endeminė liga, paplitusi Šiaurės, Rytų ir Vidurio Europoje bei kai kuriose Azijos dalyse, o Lietuvoje ji išlieka viena labiausiai paplitusių erkių pernešamų ligų. Epidemiologiniai duomenys rodo, kad Europoje kasmet registruojama apie 10 000–12 000 naujų EE atvejų, o sergamumas dažniausiai išauga pavasarį ir vasarą. Diagnostika remiasi…

DIABETINĖ RETINOPATIJA: ŠEIMOS GYDYTOJO VAIDMUO

Adomas Marčiukaitis, Kasparas Pocius, Silvija Valdonė Alšauskė Abstract Cukrinis diabetas (CD) yra viena dažniausių lėtinių ligų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, o jo sukeltos akių komplikacijos, ypač diabetinė retinopatija (DR), išlieka reikšmingomis regėjimo praradimo priežastimis darbingo amžiaus žmonėms. Šeimos gydytojas, veikdamas pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, atlieka svarbų vaidmenį šių komplikacijų prevencijoje, ankstyvojoje diagnostikoje ir ilgalaikėje…

NUTUKIMO VYSTYMASIS VAIKYSTĖJE

Urtė Reimorytė, Martyna Maldytė Abstract Nutukimas turi neigiamą poveikį vaikų fizinei sveikatai ir psichosocialinei gerovei, o jo pasekmės neretai išlieka ir suaugus. Nesubalansuota mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas ir miego stoka yra svarbūs veiksniai, prisidedantys prie nutukimo vystymosi. Didėjantis vaikų nutukimo paplitimas rodo būtinybę geriau įsigilinti į šią problemą. Vaikų nutukimo prevencijai reikia didesnių visuomenės bei…

VAIKŲ TRUMPAREGYSTĖ: PRIEŽASTYS, RIZIKOS VEIKSNIAI IR PREVENCIJA

Austėja Dilytė, Aušrinė Misevičė Abstract Trumparegystė yra polietiologinė liga, kuriai įtakos turi genetika ir aplinkos veiksniai. Nustatyti keli genų lokusai, susiję su trumparegystės išsivystymu, tačiau genetiniai veiksniai paaiškina tik nedidelę visų atvejų dalį. Egzistuoja kelios teorijos, aiškinančios trumparegystės išsivystymo mechanizmą, iš kurių populiariausia − hiperopinio defokuso teorija, skatinanti akies ašies ilgėjimą. Trumparegystės riziką didina nepakankamas…

VAIKŲ AMŽIUJE MANIFESTAVUSIOS IŠSĖTINĖS SKLEROZĖS

Marija Kubiliūtė-Fuks, Giedrė Maskolenkaitė Abstract Vaikų amžiuje manifestavusi išsėtinė sklerozė (IS) – tai autoimuninės kilmės centrinės nervų sistemos liga, su­daranti apie 3–10% visų IS atvejų. Liga pasižymi ryškiai recidyvuojančia eiga ir didesniu uždegiminiu aktyvumu nei suaugusiesiems būdinga ligos forma. Ligos etiolo­gija laikoma kompleksine – reikšmingą vaidmenį atlieka genetiniai (ypač HLA-DRB1*15:01 alelis) ir aplinkos veiksniai. Tarp…

HIPERTENZINĖS NĖŠČIŲJŲ BŪKLĖS. KLASIFIKACIJA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Julija Andriuškevičiūtė, Gabija Petkevičiūtė Abstract Tyrimo tikslas − remiantis mokslinės literatūros duo­menimis, išanalizuoti informaciją apie nėščiųjų hiper­tenzinių būklių klasifikaciją, rizikos veiksnius, preven­ciją, diagnostiką ir gydymą. Atlikta mokslinės literatūros ir dokumentų apžvalga medicininėse duomenų bazėse, apžvelgtos tokios būklės, kaip lėtinė hipertenzija, nėš­tumo hipertenzija, taip pat preeklampsija ir eklampsija. Nėščiųjų hipertenzinė būklė yra viena dažniausių moti­nos ir…

GERKLŲ VĖŽYS: RIZIKOS VEIKSNIAI, GYDYMAS, PROGNOZĖ

Julija Andriuškevičiūtė, Gabija Petkevičiūtė Abstract Tikslas. Remiantis mokslinės literatūros duomenimis, išanalizuoti gerklų vėžio rizikos veiksnius, gydymo gali­mybes bei prognozę. Gerklų vėžys yra vienas dažniausiai pasitaikančių piktybinių galvos ir kaklo srities navikų. Dažniausias histologinis tipas – plokščialąstelinė kar­cinoma. Liga žymiai dažniau pasitaiko vyrams, tačiau moterys pasižymi geresne išgyvenamumo prognoze. Svarbiausi rizikos veiksniai – rūkymas ir alkoholio…

SU PSICHIKOS SVEIKATA SUSIJUSIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ VAIZDAVIMAS POPULIARIAUSIŲ LIETUVOS NUOMONĖS FORMUOTOJŲ ĮRAŠUOSE, PASKELBTUOSE SOCIALINIUOSE TINKLUOSE „INSTAGRAM“ IR „FACEBOOK“

Robertas Basijokas, Kamilė Kaškelevičiūtė, Donatas Austys Abstract Tyrimo tikslas – įvertinti psichikos sveikatos rizikos veiksnių vaizdavimo paplitimą populiariausių Lietuvos nuomonės formuotojų įrašuose, paskelbtuose sociali­niuose tinkluose „Instagram“ ir „Facebook“, atsižvel­giant į nuomonės formuotojų socialines ir demografines charakteristikas bei jų paskelbtų įrašų ypatybes. Tyrimo medžiaga ir metodai. Šio tyrimo metu buvo ana­lizuojami visi (6 425) viešai prieinami…

SUNKIĄ GALVOS SMEGENŲ TRAUMĄ PATYRUSIŲ PACIENTŲ PLAUČIŲ EMBOLIJOS DAŽNIO IR RIZIKOS VEIKSNIŲ ANALIZĖ

Valentinas Silius, Neringa Balčiūnienė Abstract Sunki galvos smegenų trauma išlieka svarbi sveikatos problema, susijusi su didele plaučių embolijos (PE) ri­zika. Tyrimai rodo, kad PE pasireiškimo dažnis įvairus, nuo 2,58% iki 11% galvos smegenų traumą patyrusių pacientų. Tikslas. nustatyti PE pasireiškimo dažnį ir išanalizuoti rizikos veiksnių įtaką pacientams, patyrusiems sunkią galvos smegenų traumą. Metodai. Retrospektyvinio tyrimo…