Adomas Marčiukaitis, Kasparas Pocius, Silvija Valdonė Alšauskė

Abstract

Cukrinis diabetas (CD) yra viena dažniausių lėtinių ligų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, o jo sukeltos akių komplikacijos, ypač diabetinė retinopatija (DR), išlieka reikšmingomis regėjimo praradimo priežastimis darbingo amžiaus žmonėms. Šeimos gydytojas, veikdamas pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, atlieka svarbų vaidmenį šių komplikacijų prevencijoje, ankstyvojoje diagnostikoje ir ilgalaikėje pacientų priežiūroje. Tyrimo tikslas. Remiantis moksline literatūra išanalizuoti diabetinės retinopatijos prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos galimybes pirminėje sveikatos priežiūroje bei nustatyti praktinius šeimos gydytojo veiksmus ir jų atlikimo dažnį, mažinant regėjimo praradimo riziką. Metodika. Literatūros paieška atlikta PubMed, Cochrane ir ScienceDirect duomenų bazėse, įtraukiant ne senesnius kaip 5 metų anglų kalba publikuotus straipsnius. Analizuoti šaltiniai, nagrinėjantys diabetinės retinopatijos paplitimą, rizikos veiksnius, atrankos organizavimą, gyvenimo būdo korekcijų reikšmę ir šeimos gydytojo vaidmenį pacientų priežiūroje. Rezultatai. Nustatyta, kad diabetinės retinopatijos išsivystymas ir progresavimas yra glaudžiai susiję su prasta glikemijos, arterinio kraujospūdžio ir lipidų kontrole bei ilgesne diabeto trukme. Literatūros analizė rodo, kad struktūruotas šeimos gydytojo įsitraukimas – reguliarus pacientų švietimas, rizikos veiksnių kontrolė, sistemingas akių patikros organizavimas ir teleoftalmologijos taikymas – leidžia anksčiau nustatyti akių pažeidimus ir pagerinti atrankos aprėptį. Išvados. Aktyvus ir sistemingas šeimos gydytojo įsitraukimas yra būtina sąlyga veiksmingai diabetinės retinopatijos prevencijai – nuo metabolinių rizikos veiksnių kontrolės ir pacientų švietimo iki atrankos organizavimo ir bendradarbiavimo su oftalmologais, taip užtikrinant ankstyvąją diagnostiką ir mažinant regėjimo praradimo riziką.

Keyword(s): cukrinis diabetas, diabetinė retinopatija, šeimos gydytojas, pirminė sveikatos priežiūra, atranka, prevencija, ankstyva diagnostika, regėjimo praradimas, gyvenimo būdo pokyčiai, rizikos veiksniai, teleoftalmologija.

DOI: 10.35988/sm-hs.2026.294

Full Text: PDF

Back