SU PSICHIKOS SVEIKATA SUSIJUSIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ VAIZDAVIMAS POPULIARIAUSIŲ LIETUVOS NUOMONĖS FORMUOTOJŲ ĮRAŠUOSE, PASKELBTUOSE SOCIALINIUOSE TINKLUOSE „INSTAGRAM“ IR „FACEBOOK“

Tyrimo tikslas – įvertinti psichikos sveikatos rizikos veiksnių vaizdavimo paplitimą populiariausių Lietuvos nuomonės formuotojų įrašuose, paskelbtuose sociali­niuose tinkluose „Instagram“ ir „Facebook“, atsižvel­giant į nuomonės formuotojų socialines ir demografines charakteristikas bei jų paskelbtų įrašų ypatybes.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Šio tyrimo metu buvo ana­lizuojami visi (6 425) viešai prieinami 21 populiariausio Lietuvos nuomonės formuotojo įrašai, 2022 m. paskelbti socialiniuose tinkluose „Instagram“ ir „Facebook“. Tai­kant χ2 testą, įvertintas įrašų pasiskirstymas pagal juos paskelbusių nuomonės formuotojų lytį, amžių, sekėjų, įrašams skirtų reakcijų ir komentarų skaičių bei įrašų tipą ir paskelbimo laiką.

Rezultatai. Apnuogintas kūnas buvo vaizduojamas 564 (8,8%), atliktos estetinės procedūros – 1 587 (24,7%), prabanga – 1 172 (18,2%) įrašuose. Apnuogintas kūnas ir atliktos estetinės procedūros santykinai dažniau buvo vaizduojamos „Instagram“ socialiniame tinkle (atitinka­mai 14,6% prieš 5,6% ir 46,5% prieš 12,8%, p<0,001). Apnuogintą kūną santykinai dažniau vaizdavo moterys, jaunesni nuomonės formuotojai bei daugiau sekėjų tu­rintys nuomonės formuotojai socialiniame tinkle „Ins­tagram“ (atitinkamai 15,7% prieš 11,4%, 21,8% prieš 9,1%, 19,7% prieš 9,8%, p≤0,050). Socialiniame tinkle „Facebook“ apnuogintą kūną santykinai dažniau vaiz­davo mažiau sekėjų turintys nuomonės formuotojai ir šie įrašai sulaukė daugiau reakcijų (atitinkamai, 9,1% prieš 3,3%, 6,5% prieš 4,7%, p≤0,050). Atliktas esteti­nes procedūras socialiniame tinkle „Instagram“ santy­kinai dažniau vaizdavo jaunesni nuomonės formuoto­jai bei daugiau sekėjų turintys nuomonės formuotojai (atitinkamai, 75,7% prieš 24,6%, 68,0% prieš 26,8%, p≤0,050). Atliktas estetines procedūras socialiniame tin­kle „Facebook“ santykinai dažniau vaizdavo moterys, jaunesni nuomonės formuotojai ir mažiau sekėjų turintys nuomonės formuotojai (atitinkamai, 21,9% prieš 3,6%, 17,7% prieš 10,1%, 15,9% prieš 10,8%, p≤0,050). Soci­aliniame tinkle „Instagram“ įrašai, kuriuose buvo vaiz­duojama prabanga, sulaukė santykinai daugiau reakcijų ir komentarų bei dažniau buvo publikuojami nuotraukų formatu (atitinkamai, 25,8% prieš 8,3%, 19,3% prieš 14,4%, 17,9% prieš 16,1%, p≤0,050). Socialiniame tinkle „Facebook“ prabangą vaizduojantys įrašai sulaukė san­tykinai daugiau reakcijų bei dažniau buvo publikuojami vaizdo įrašų formatu (atitinkamai, 21,0% prieš 16,8%, 35,8% prieš 18,5%, p≤0,050).

Išvados. Skirtingų, su psichikos sveikata susijusių, rizikos veiksnių vaizdavimas svyravo nuo kas dešimto iki kas ketvirto įrašo. Socialiniame tinkle „Instagram“ psichikos sveikatos rizikos veiksnius dažniau vaizdavo jaunesni ir daugiau sekėjų turintys nuomonės formuotojai. Šie įra­šai sulaukė daugiau reakcijų ir komentarų. Socialiniame tinkle „Facebook“ psichikos sveikatos rizikos veiksnius dažniau vaizdavo mažiau sekėjų turintys nuomonės for­muotojai. Šie įrašai sulaukė daugiau reakcijų ir komen­tarų bei dažniau buvo skelbiami vaizdo įrašų formatu.