KOLEGIJOS STUDENTŲ EMOCINĖS SVEIKATOS PROBLEMOS IR JŲ SĄSAJOS SU MOKYMOSI SUNKUMAIS

Viktorija Piščalkienė, Vaidas Jotautis, Simona Jankauskaitė, Rasa Gaižiūnaitė, Vaida Valalytė, Rasa Vaitkienė, Evelina Lamsodienė Abstract Aukštųjų mokyklų studentai susiduria su dideliais reika­lavimais akademinėje veikloje bei asmeniniame gyve­nime, dėl kurių patiria didelį psichologinį stresą, galintį sukelti psichinės sveikatos sutrikimų, tokių kaip depresija ir nerimas. Šiuo tyrimu siekta identifikuoti kolegijos studentų emocinės sveikatos problemas ir ištirti jų…

BIPOLINIS AFEKTINIS SUTRIKIMAS, MANIJA SU PSICHOZĖS SIMPTOMAIS IR ILGALAIKIS PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMAS. KLINIKINIS ATVEJIS

Aušrinė Sasnauskaitė, Roberta Barbora Lebiodaitė, Algirdas Musneckis Abstract Bipolinis sutrikimas – lėtinis ir paveldimas psichikos su­trikimas, sukeliantis pasikartojančius nuotaikos ir ener­gijos svyravimus – manijos ir hipomanijos epizodus. Šis sutrikimas paveikia daugiau nei 1proc. pasaulio gy­ventojų ir yra vienas iš pagrindinių negalios priežasčių jaunesnio amžiaus žmonėms, sukeliantis kognityvinius ir funkcinius sutrikimus. Bipolinį afektinį sutrikimą tu­rintiems asmenims…

MIEGO SUTRIKIMŲ IR DEPRESIJOS RYŠYS

Ieva Dūdonytė Abstract Moksliniuose tyrimuose stebima pacientų, patiriančių miego sutrikimus, padidėjusi rizika pajusti psichiatri­nių ligų, tokių kaip bipolinis sutrikimas, generalizuotas nerimo sutrikimas, depresija, simptomus. Pastarosios dažniausiai sukeliamas simptomas būtent ir yra sutrikęs paciento miegas. Dažniausiai literatūroje apžvelgiamas cirkadinio ritmo sutrikimų, nemigos, obstrukcinės miego apnėjos, parasomnijų ir miego judesių sutrikimų ryšys su depresijos simptomais. Keyword(s): miego…

CUKRINIO DIABETO ĮTAKA PSICHINEI SVEIKATAI

Miglė Miglinaitė Abstract Cukrinio diabeto valdymas yra visą gyvenimą trunkantis procesas. Ši liga gresia ne tik lėtinėmis nervų, kraujagyslių, inkstų ir kitų organų sistemų komplikacijomis, bet ir kelia daug iššūkių žmogaus psichinei sveikatai. Cukriniu diabetu sergantis asmuo susiduria su tam tikromis kliūtimis: nuolatinis savęs stebėjimas ir sveikatos būklės kontrolė kelia įtampą, baimė dėl hipoglikeminių ar…

KOMORBIDINIAI PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI: PASIKARTOJANTIS DEPRESINIS SUTRIKIMAS IR KAUPIMO ELGESYS. KLINIKINIS ATVEJIS

Mantas Guzevičius, Aidana Lygnugarytė-Grikšienė, Virginija Adomaitienė Abstract Pristatomas 26 metų pacientės, kuriai diagnozuota depresija ir būdingas kaupimo elgesys, klinikinis atvejis. Aprašomi kaupimo simptomai bei jų poveikis kasdieniam gyvenimui. Akcentuojama kognityvinio-bihevioristinio gydymo reikšmė ir komorbidinių psichikos sutrikimų kompleksinio gydymo svarba. Gydymo planas apėmė psichofarmakoterapiją ir psichoterapines intervencijas, kurios padėjo pagerinti pacientės nuotaiką ir gyvenimo kokybę. Atkreipiamas…

DEPRESIJOS SIMPTOMŲ IR DANTŲ ĖDUONIES RYŠYS

Justė Gladkauskaitė Abstract Straipsnyje apžvelgiamas vienų iš labiausiai pasaulyje paplitusių ligų, dantų ėduonies ir depresijos, tarpusavio ryšys. Remiantis išnagrinėta literatūra galima teigti, kad depresijos simptomai turi poveikį ėduonies atsiradimui, todėl tiek gydytojai odontologai, tiek gydytojai psichiatrai turėtų žinoti apie galimą riziką. Žmogaus psichologinės sveikatos ir depresijos simptomų pastebėjimas gali padėti sudaryti individualią profilaktikos program kiekvienam…

POGIMDYMINĖ DEPRESIJA: EPIDEMIOLOGIJA, ETIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS IR PREVENCIJA

Gabrielė Zubrickytė, Aušrinė Mejerytė, Audrius Starkauskas Abstract Pogimdyminė depresija (PD) – viena dažniausių ir ne­galią sukeliančių komplikacijų po gimdymo. Sutrikimas pasireiškia apie 14 proc. nėščiųjų ar neseniai kūdikio su­silaukusių moterų. Ligos patogenezė kol kas nėra aiški, tačiau manoma, jog daugiausia įtakos gali turėti biologi­niai veiksniai – hormonai, genetika ir imuninė funkcija. Pogimdyminė depresija nepakankamai diagnozuojama…

TRIPTOFANO METABOLIZMO IR MITYBOS REIKŠMĖ DEPRESIJOS PATOFIZIOLOGIJOJE

Augustė Lukošaitytė Abstract Klinikinė depresija yra vienas dažniausių psichiatrinių su­trikimų, pasireiškianti tipiniais afektiniais ir sensomoto­riniais simptomais. Depresijos patofiziologija vis dar ne­pakankamai aiški ir egzistuoja daugybė ligos etiologijos teorijų. Viena jų tyrinėja mitybos ir virškinamojo trakto poveikį centrinei nervų sistemai per žarnyno – smegenų ašį. Tyrimai atskleidžia, kad sergantiesiems klinikine de­presija būdingi žarnyno mikrobiotos sudėties ir…

GYDYMUI ATSPARI DEPRESIJA: RIZIKOS VEIKSNIAI IR GYDYMAS

Miglė Miglinaitė Abstract Depresija yra vienas dažniausių psichikos sveikatos sutri­kimų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu pasaulyje depresija serga maždaug 280 milijonų žmonių. Sergant depresija, blogėja paciento gyvenimo kokybė, savižudybės rizika išauga net 20 kartų, tad labai svarbu pacientui pritaikyti tinkamiausią gydymą. Statis­tiniais duomenimis, antidepresantus skiriant pirmą kartą tik apie 30 proc. pacientų iš karto…

GENŲ VAIDMUO DEPRESIJOS VYSTYMUISI UŽDEGIMINIAME FONE

Ernesta Lenkauskaitė Abstract Depresija – vienas dažniausių psichikos sveikatos sutri­kimų, kurio kilmė nėra iki galo aiški. Ieškant naujų ligos etiopatogenezės teorijų, iškilo depresijos ir uždegiminių veiksnių bei streso ryšys, kuriam įtakos turi ir genetika. Idėja, jog depresijos patogenezėje atsirandantį uždegiminį komponentą gali lemti būtent genetiniai mechanizmai, atsirado pastėbėjus šio sutrikimo paveldimumo tenden­cijas. Depresijos genetinė architektūra…

DEPRESIJA SERGANČIŲ ASMENŲ DĖMESIO KONCENTRACIJOS, SAVIRAIŠKOS IR SAVIGARBOS KAITA TAIKANT DRAMOS TERAPIJĄ AMBULATORINĖS REABILITACIJOS LAIKOTARPIU

Laimutė Samsonienė, Rimantė Markauskienė, Violeta Rimkevičienė Abstract Depresija yra liga, kuri gali paveikti visą žmogaus as­menybę, sutrikdyti fizinę ir psichosocialinę asmens pu­siausvyrą. Dramos terapija tai erdvė, kurioje asmuo ska­tinamas įsisąmoninti kintančius gyvenimo įvykius bei kūrybingai prie jų prisitaikyti. Tyrimo tikslas − nustatyti dramos terapijos žaidimų po­veikį sergančiųjų depresija savigarbai, saviraiškai bei dėmesio koncentracijai ambulatorinės reabilitacijos…

CELIAKIJOS IR DEPRESIJOS RYŠIO PATOFIZIOLOGIJA

Ieva Dūdonytė Abstract Celiakija – lėtinė autoimuninė liga, kuri pasireiškia ge­netinę predispoziciją turintiems ir gliuteną vartojantiems asmenims. Be klasikinių gastrointestinių simptomų, pa­cientai skundžiasi ir nuotaikos sutrikimais, iš kurių daž­niausiai patiria depresiją ir nerimą. Celiakijos ir depresi­jos ryšio patofiziologija yra sudėtinga ir iki galo neaiški, todėl keliamos psichosocialinio streso, žemo triptofano kiekio, smegenis paveikiančių autoimuninių procesų,…