Viktorija Piščalkienė, Vaidas Jotautis, Simona Jankauskaitė, Rasa Gaižiūnaitė, Vaida Valalytė, Rasa Vaitkienė, Evelina Lamsodienė
Abstract
Aukštųjų mokyklų studentai susiduria su dideliais reikalavimais akademinėje veikloje bei asmeniniame gyvenime, dėl kurių patiria didelį psichologinį stresą, galintį sukelti psichinės sveikatos sutrikimų, tokių kaip depresija ir nerimas. Šiuo tyrimu siekta identifikuoti kolegijos studentų emocinės sveikatos problemas ir ištirti jų ryšį su mokymosi sunkumais.
Tyrimo metodologija. Taikytas kiekybinis tyrimo metodas. Tyrime dalyvavo 485 kolegijos medicinos, verslo, technologijų, menų ir ugdymo fakultetų studentai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 21 (Statistical Package for the Social Sciences) ir Microsoft Office programinę įrangą. Mokymosi sunkumų klausimyno patikimumui patvirtinti naudotas Cronbach alpha koeficientas. Penkios skalės, sudarytos iš 40 požymių, pasižymėjo aukštu vidiniu nuoseklumu. Cronbach alpha reikšmė 0,948.
Tyrimo rezultatai. Kolegijos studentai dažnai susiduria su emocinės sveikatos problemomis, tokiomis kaip nerimas ir depresija, kurios daro įtaką jų mokymosi kokybei. Studentai, kurie jaučia nerimą arba turi patvirtintą nerimo sindromą, dažniau patiria dėmesio trūkumą mokymosi veikloje. Be to, šie studentai dažniau jaučia nenorą dirbti socialinėse grupėse, yra jautresni aplinkos dirgikliams ir susiduria su specifiniais mokymosi sunkumais. Studentai, kurie įtaria arba turi patvirtintą depresijos diagnozę, dažniau patiria sunkumų dirbdami socialinėse grupėse ir yra jautresni aplinkos dirgikliams. Taip pat depresija susijusi su laiko valdymo iššūkiais, kurie trukdo atlikti užduotis laiku, bei su specifiniais mokymosi sunkumais.
Išvada. Studentai pasižymi didele emocinių problemų, ypač nerimo, raiška, kuri skatina ieškoti efektyvių didaktinių ir organizacinių priemonių.
Keyword(s): aukštųjų mokyklų studentai, nerimas, depresija, mokymosi sunkumai.
DOI: 10.35988/sm-hs.2024.371
Full Text: PDF