Viktorija Piščalkienė, Vaidas Jotautis, Simona Jankauskaitė, Rasa Gaižiūnaitė, Vaida Valalytė, Rasa Vaitkienė, Evelina Lamsodienė

Abstract

Aukštųjų mokyklų studentai susiduria su dideliais reika­lavimais akademinėje veikloje bei asmeniniame gyve­nime, dėl kurių patiria didelį psichologinį stresą, galintį sukelti psichinės sveikatos sutrikimų, tokių kaip depresija ir nerimas. Šiuo tyrimu siekta identifikuoti kolegijos studentų emocinės sveikatos problemas ir ištirti jų ryšį su mokymosi sunkumais.

Tyrimo metodologija. Taikytas kiekybinis tyrimo meto­das. Tyrime dalyvavo 485 kolegijos medicinos, verslo, technologijų, menų ir ugdymo fakultetų studentai. Sta­tistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 21 (Sta­tistical Package for the Social Sciences) ir Microsoft Office programinę įrangą. Mokymosi sunkumų klausi­myno patikimumui patvirtinti naudotas Cronbach alpha koeficientas. Penkios skalės, sudarytos iš 40 požymių, pasižymėjo aukštu vidiniu nuoseklumu. Cronbach alpha reikšmė 0,948.

Tyrimo rezultatai. Kolegijos studentai dažnai susiduria su emocinės sveikatos problemomis, tokiomis kaip neri­mas ir depresija, kurios daro įtaką jų mokymosi kokybei. Studentai, kurie jaučia nerimą arba turi patvirtintą nerimo sindromą, dažniau patiria dėmesio trūkumą mokymosi veikloje. Be to, šie studentai dažniau jaučia nenorą dirbti socialinėse grupėse, yra jautresni aplinkos dirgikliams ir susiduria su specifiniais mokymosi sunkumais. Studen­tai, kurie įtaria arba turi patvirtintą depresijos diagnozę, dažniau patiria sunkumų dirbdami socialinėse grupėse ir yra jautresni aplinkos dirgikliams. Taip pat depresija susijusi su laiko valdymo iššūkiais, kurie trukdo atlikti užduotis laiku, bei su specifiniais mokymosi sunkumais.

Išvada. Studentai pasižymi didele emocinių problemų, ypač nerimo, raiška, kuri skatina ieškoti efektyvių didak­tinių ir organizacinių priemonių.

Keyword(s): aukštųjų mokyklų studentai, nerimas, depresija, mokymosi sunkumai.

DOI: 10.35988/sm-hs.2024.371
Full Text: PDF

Back