PRIEŠIRDŽIŲ VIRPĖJIMO PATOGENEZĖS ASOCIACIJA SU ANTRINE ARTERINE HIPERTENZIJA DĖL FEOCHROMOCITOMOS
Karolis Kmitas Abstract Arterinė hipertenzija yra dažniausias etiologinis prieširdžių virpėjimo rizikos veiksnys, lemiantis širdies pokyčius, skatinančius prieširdžių virpėjimą: struktūrinius prieširdžių miokardo pokyčius, prieširdžių dilataciją ir prieširdžių virpėjimo substrato vystymąsi. Didžioji arterinės hipertenzijos dalis (apie 95%) yra esencialinė hipertenzija, tačiau hipertenzija taip pat gali būti sąlygota ir antrinių priežasčių, pavyzdžiui, feochromocitomos, kurios klastinga klinika ir diagnostika.…