STIGMATIZACIJOS ĮTAKA VYRESNIO AMŽIAUS ASMENŲ PSICHIKOS SVEIKATAI

Amžizmas yra viena pagrindinių senatvės stigmos pavyzdžių, susidedantis iš trijų tarpusavyje susiju­sių elementų – stereotipų (turimų žinių), išankstinių nuostatų (jausmų) ir diskriminuojančių veiksmų. Am­žizmas gali būti tarpasmeninis, tarpinstitucinis ir nu­kreiptas į patį save. Amžizmas ir senatvės stigma sie­jami su prastesne senjorų psichikos ir fizine sveikata, padidėjusia socialinės atskirties ir vienatvės rizika, fi­nansiniu nestabilumu, neigiamu gyvenimo kokybės vertinimu ir priešlaikine mirtimi. Tyrimo tikslas – įver­tinti senatvės stigmatizacijos ir amžizmo įtaką pen­sinio amžiaus asmenų psichikos sveikatai. Tyrimo metodai. Taikytas kokybinis pusiau struktūri­zuotas individualaus interviu metodas ir atlikta teminė duomenų analizė (pagal V. Braun ir V. Clarke). Tyrimas atliktas Vilniaus mieste 2022 m. spalio 21 d. – 2022 m. gruodžio 14 d. Iš viso buvo apklausta 13 pensinio am­žiaus žmonių (9 moterys ir 4 vyrai). Interviu trukmė va­rijavo nuo 33 min iki 1 val. 07 min, vidutiniškai pokalbis truko 45–50 minučių.

Rezultatai ir išvados. Labiausiai paplitusi tiriamųjų am­žizmo forma yra internalizuotas amžizmas. Respondentai linkę pateisinti diskriminuojantį elgesį, nes vadovaujasi nuostata, kad patiriamas amžizmas yra natūrali jų senė­jimo ir pensinio laikotarpio dalis. Apibūdindami senatvę, tyrimo dalyviai vadovaujasi stereotipais ir dažniausiai pa­sirenka tris akcentus: išvaizdą, elgesį ir finansinę padėtį. Susidūrę su amžizmu, tyrimo dalyviai jaučiasi prislėgti, nepasitikintys savimi, praradę viltį. Dėl internalizuoto amžizmo tiriamieji jaučiasi labiau depresyvūs, mažiau dalyvauja socialinėje veikloje. Nors respondentai pasi­dalino ir teigiamais senatvės patyrimais, akcentuodami laisvą laiką, sumažėjusią įtampą, senatvė ir pensinis lai­kotarpis turėjo daugiau neigiamų konotacijų.