Raimondas Buckus, Neringa Buckutė, Rasa Barčytė, Juozas Raistenskis
Abstract
Kiekvienas žmogus, sveikas ar turintis negalią, pagal galimybes privalo užimti deramą vietą visuomenėje ir gerai joje jaustis. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (2011 m.) nurodytas tikslas − išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant valstybinės kalbos, užsienio kalbų ir gimtosios kalbos mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir sveikai gyventi.1 Visi asmenys, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, turi teisę būti ugdomi ir integruojami į visuomenę.
Vaikų ligoninėje 2020 m. vasario – kovo mėnesiais atliktas tyrimas, kurio tikslas − nustatyti 5-7 ir 8-10 metų vaikų, turinčių specifinį mišrų raidos sutrikimą, savarankiškumo lygį, vertinant pagal amžių. Vertinimo priemonės: savarankiškumo vertinimo WeeFIM testas ir pagal Kanados veiklos modelį sudaryta ir modifikuota Kanados veiklos anketa.
Tyrimo duomenys parodė, kad 5-7 ir 8-10 metų vaikų, kuriems diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas, didžiausios savarankiškumo problemos yra asmens higienos ir maudymosi (šluostymas rankšluosčiu, galvos plovimas ir plaukų šukavimas), valgymo (smulkinant maistą ir valgant šakute ir peiliu kartu, sumuštinio tepimo ir arbatos ruošimo), apsirengimo (sagų segimo, bato raištelių rišimo, kojinių movimo ir šaliko rišimo) srityse.
Keyword(s): vaikai, ergoterapija, savarankiškumas, veikla, specifinis mišrus raidos sutrikimas.
DOI: 10.35988/sm-hs.2022.046
Full Text: PDF