SLAUGYTOJŲ EMOCINĖ IR PSICHINĖ BŪSENA COVID-19 PANDEMIJOS METU

Tomas 32, Numeris 4 (2022)

Laima Ruginienė Santrauka Gydymo įstaigos – tai sveikatos priežiūros sistemos sek­torius, kur streso pasireiškimas tolygiai didėja ir tampa neišvengiama kasdienio darbo dalimi. Slaugytojoms yra kur kas didesnėrizika patirti stresąCOVID-19 pande­mijos metu. Tyrimo tikslas – įvertinti patiriamąstresąkoronaviruso COVID-19 pandemijos metu slaugytojų požiūriu. Ty­rimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinėapklausa, aprašomoji statistinėanalizė. Rezultatai. Įvertinus patiriamąstresąkoronaviruso CO­VID-19 pandemijos metu…

SLAUGYTOJŲ PATIRIAMAS PSICHOSOCIALINIS STRESAS IR JO POVEIKIS SVEIKATAI BEI GYVENIMO KOKYBEI

Tomas 32, Numeris 2 (2022)

Miglė Didbalytė, Aldona Mikaliūkštienė, Natalja Fatkulina Santrauka Slaugytojų profesija priskiriama prie dažniausiai darbe patiriančių stresą. Šios profesijos atstovams keliama daug reikalavimų – turėti gerus profesinius įgūdžius, rūpintis pacientais visą darbo laiką, mokėti dirbti komandoje, teikti kvalifikuotas slaugos paslaugas. Slaugytojų vei­kla reikalauja ne tik šiuolaikinės slaugos bei medicinos žinių, fizinės ištvermės, bet ir pedagoginių, psichologi­nių, socialinių,…

PERDEGIMO SINDROMO POVEIKIS ERGOTERAPEUTŲ PROFESINIAM TOBULĖJIMUI

Tomas 31, Numeris 7 (2021)

Luka Tichonova, Milda Gintilienė Santrauka Pirmą kartą perdegimo sindromo (PS) sąvoka paminėta XX a. 7 dešimtmetyje. PS apibrėžiamas kaip stresinė reakcija į darbą, kuriam būdingas emocinis išsekimas, nuasmeninimas, cinizmas ir sumažėję asmeniniai pasiekimai. Literatūroje labai dažnai apibūdinamas kaip sindromas, kuriam būdingas emocinis ir fizinis išsekimas, dėl kurio žmogus negali pasveikti. Vis dažniau pradėtas minėti bei…

SLAUGOS STUDENTŲ PROFESINĖJE PRAKTIKOJE PATIRIAMAS STRESAS IKI COVID-19 PANDEMIJOS IR JOS METU

Tomas 31, Numeris 7 (2021)

Viktorija Piščalkienė, Lijana Navickienė Santrauka Tyrimai rodo, kad slaugos studentai profesinių praktikų metu patiria nuo vidutinio iki didelio stiprumo stresą. Nors stresas yra normali reakcija į daugelį aplinkybių, tačiau jo poveikis gali būti žalingas sveikatai, mokymosi rezultatyvumui, studentų savivertei ir motyvacijai tęsti slaugos studijas. Tyrimo tikslas − palyginti slaugos studentų streso priežastis profesinių praktikų metu…

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ PSICHOSOCIALINĖ MOKYMOSI APLINKA

Tomas 31, Numeris 2 (2021)

Skirmantė Bendžiūtė, Jelena Stanislavovienė Santrauka Mokymosi aplinka daro tiesioginį poveikį studentų aukštesniųjų mąstymo įgūdžių ugdymui, psichologinei savijautai ir mokymuisi. Prie mokymosi efektyvumo prisideda psichosocialinė aplinka. Šią aplinką sudaro aukštosios mokyklos aplinka, studento, dėstytojų ir bendrakursių bei mokomosios medžiagos sąveika. Psichosocialiniai veiksniai yra labai reikšmingi prognozuojant studentų akademinę sėkmę. Akademiniai ir socialiniai reikalavimai gali sukelti ir…

GYDYTOJŲ REZIDENTŲ STRESO ĮVEIKOS STRATEGIJOS IR POŽIŪRIS Į PSICHOLOGINĘ PAGALBĄ

Tomas 30, Numeris 2 (2020)

Gintarė Montvilaitė, Dalia Antinienė Santrauka Gydytojai rezidentai kasdienėje veikloje patiria stresą, susijusį su akademiniais, darbo ir asmeniniais veiksniais. Įveikti sunkumus padeda streso įveikos strategijos ir psichologinė pagalba. Ar esant poreikiui asmuo bus linkęs kreiptis į psichologą, priklauso nuo požiūrio į tokio pobūdžio paslaugas. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti gydytojų rezidentų naudojamas streso įveikos strategijas ir jų…

GYDYTOJŲ PSICHOSOCIALINIAI DARBO APLINKOS VEIKSNIAI IR JŲ SĄSAJOS SU GYVENIMO KOKYBE

Tomas 29, Numeris 4 (2019)

Rasa Žutautienė, Ričardas Radišauskas, Rūta Ustinavičienė, Jolita Kirvaitienė, Kornelija Rakutytė Santrauka Psichosocialinis veiksnys – tai aplinkybė, veiksmas, situacija, kuri turi įtakos darbuotojo fizinei sveikatai, drauge sukeldama jam stresą [1]. Tyrimo tikslas buvo nustatyti pagrindinius gydytojų psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius ir jų sąsajas su gyvenimo kokybe. 2018 m. kovo – vasario mėn. anoniminės apklausos būdu, naudojant…