Miglė Didbalytė, Aldona Mikaliūkštienė, Natalja Fatkulina
Santrauka
Slaugytojų profesija priskiriama prie dažniausiai darbe patiriančių stresą. Šios profesijos atstovams keliama daug reikalavimų – turėti gerus profesinius įgūdžius, rūpintis pacientais visą darbo laiką, mokėti dirbti komandoje, teikti kvalifikuotas slaugos paslaugas. Slaugytojų veikla reikalauja ne tik šiuolaikinės slaugos bei medicinos žinių, fizinės ištvermės, bet ir pedagoginių, psichologinių, socialinių, vadybos žinių, o svarbiausia – stipraus psichologinio pasiruošimo.
Didelis darbo krūvis, paramos trūkumas, nesėkmingų sprendimų padariniai, sudėtingi santykiai, konfliktai su komandos nariais, nesutapimas profesinių ir asmeninių įsitikinimų, dažnas susidūrimas su pacientų mirtimi yra dažniausi stresą slaugytojų darbinėje aplinkoje keliantys veiksniai. Ilgalaikis stresas turi įtakos slaugytojų sveikatai – prastėja fizinė bei psichologinė sveikata, didėja nerimo, išsekimo ar depresijos atsiradimo rizika. Streso poveikyje mažėja darbo produktyvumas, kokybė, pacientų saugumas, pasitenkinimas darbu ir gyvenimu.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti mokslinę literatūrą apie slaugytojų patiriamą psichosocialinį stresą ir jo poveikį sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tyrimo metodai. Sisteminga straipsnių paieška PubMed ir Google Scholar duomenų bazėse. Gauti rezultatai parodė, kad slaugytojai savo profesinėje veikloje susiduria su daugeliu stresogeninių veiksnių. Nuolat patiriamo streso poveikyje dauguma slaugytojų patiria tiek fizinių, tiek ir psichologinių sveikatos sutrikimų, kurie turi įtakos jų pasitenkinimui gyvenimu ir bendrai gyvenimo kokybei.
Raktiniai žodžiai: slaugytojai, stresas, psichosocialinis stresas, slaugytojų gyvenimo kokybė, slaugytojų pasitenkinimas gyvenimu, slaugytojų sveikata.
DOI: 10.35988/sm-hs.2022.074
Pilnas tekstas: PDF