PANIKOS SUTRIKIMAS: EPIDEMIOLOGIJA, PATOFIZIOLOGIJA BEI KLINIKINIAI SIMPTOMAI

Tomas 32, Numeris 4 (2022)

Martynas Čiuplinskas Santrauka Panikos sutrikimo paplitimas yra apie 1,8 procento nuo bendrosios populiacijos. Panikos sutrikimas vidutiniš­kai prasideda apie 24 gyvenimo metus ir yra dvigubai dažnesnis moterims. Panikos sutrikimu sergantiems pa­cientams būdingas komorbidiškumas kitomis psichiatri­nėmis ligomis, iš kurių dažniausia – depresija. Panikos sutrikimo patogenezė nusakoma streso-diatezės modeliu: egzistuoja panikos sutrikimo predispozicija, kurią gali iš­provokuoti stresogeninis veiksnys.…

RESPIRACINIO SINCITINIO VIRUSO SUKELTŲ INFEKCIJŲ YPATUMAI SARS-COV-2 PANDEMINIU LAIKOTARPIU

Tomas 32, Numeris 4 (2022)

Karolina Stankevičiūtė, Žygimantas Letukas, Lina Jankauskaitė Santrauka Respiracinis sincitinis virusas yra dažniausia ūminių apa­tinių kvėpavimo takų virusinių infekcijų priežastis vaikų populiacijoje, kurio sezoniškumas žiemos laikotarpiu nu­spėjamas, tačiau COVID-19 pandemijos metu, laikantis infekcijos kontrolės rekomendacijų, stebimos kitokios sergamumo tendencijos. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2020 m. kovo 11 d. naująją koronavirusinę ligą COVID-19 paskelbė pasauline pandemija, kuriai…

POLICISTINIŲ KIAUŠIDŽIŲ SINDROMAS: EPIDEMIOLOGIJA IR RIZIKOS VEIKSNIAI

Tomas 32, Numeris 4 (2022)

Indrė Juodytė Santrauka Policistinių kiaušidžių sindromas yra vienas labiausiai paplitusių moterų endokrininių medžiagų apykaitos su­trikimų, kuriam būdingas hiperandrogenizmas, oligo-anovuliacija ir policistinių kiaušidžių morfologija. Etiologija nėra išaiškinta, tačiau daugėja įrodymų, kad sindromas gali būti sudėtingas multigeninis sutrikimas su epigenetine ir aplinkos įtaka. Tyrimo tikslas – atrinkti, išanalizuoti ir aptarti moks­linėje literatūroje esančią informaciją apie policis­tinių kiaušidžių…

VENŲ VARIKOZĖ: EPIDEMIOLOGIJA IR RIZIKOS VEIKSNIAI

Tomas 32, Numeris 4 (2022)

Ieva Jasponytė Santrauka Venų varikozė – tai lėtinė periferinių kraujagyslių liga, lydima sumažėjusio venų sienelių elastingumo ir venų vožtuvų nesandarumo, kliniškai dažniausiai pasireiš­kianti išsiplėtusiomis paviršinėmis kojų venomis, blauzdų edemomis, jų skausmais bei odos niežuliu. Tai itin dažna suaugusiųjų lėtinė degeneracinė venų sistemos liga, kurios atsiradimas ir progresavimas pri­klauso nuo genetinių bei aplinkos veiksnių. Tyrimo tikslas…

PODAGRA: EPIDEMIOLOGIJA IR RIZIKOS VEIKSNIAI

Tomas 32, Numeris 4 (2022)

Ugnė Juknevičiūtė Santrauka Podagra yra labiausiai paplitusi uždegiminio artrito forma pasaulyje ir atsiranda dėl hiperurikemijos, susidarius mo­nonatrio urato kristalams ir jiems nusėdus sąnariuose ir audiniuose aplink juos. Nors tipiškai pirmiausia podagra pasireiškia kaip periodiškai paūmėjanti būklė, tai yra lė­tinė daugiaveiksnė liga, kurią sukelia įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių sąveika. Tyrimo tikslas − įvertinti, susisteminti ir…

PARKINSONO LIGOS EPIDEMIOLOGIJA IR RIZIKOS VEIKSNIAI

Tomas 32, Numeris 1 (2022)

Agnė Pacevičiūtė, Ramutė Šimkonienė Santrauka Parkinsono liga (PL) yra kompleksinis neuropsichiatrinis sutrikimas, pasireiškiantis motoriniais ir nemotoriniais simptomais. Ši liga yra vienas dažniausių neurodege­neracinių sutrikimų – antra po Alzheimerio ligos, o jos paplitimas didėja su amžiumi. Liga dažnesnė vyrams, baltaodžių populiacijoje ir kaimo gyventojams. PL priežastys nėra tiksliai nustatytos, tačiau manoma, kad ją lemia modifikuojamų ir…

ATOPINIS DERMATITAS: EPIDEMIOLOGIJA IR RIZIKOS VEIKSNIAI

Tomas 31, Numeris 4 (2021)

Aistė Naujokaitytė Santrauka Atopinis dermatitas yra viena dažniausiai pasitaikančių lėtinių uždegiminių odos ligų, pasireiškianti nuolatiniu odos sausumu, niežuliu ir uždegiminiais odos pažeidimais − paraudimu, patinimu, didesnėmis ar mažesnėmis žaizdelėmis. Atopinis dermatitas yra itin dažna vaikų ir suaugusiųjų liga, dažniausiai pasireiškianti dar kūdikystėje. Tai daugialypė liga, kurios atsiradimą lemia aplinkos ir genetiniai veiksniai. Tyrimo tikslas −…

DAŽNIAUSI APSINUODIJIMAI VAIKŲ AMŽIUJE

Tomas 31, Numeris 3 (2021)

Dovydas Bartkus, Rugilė Benešiūnaitė, Lina Jankauskaitė Santrauka Tyrimo tikslas – apžvelgti ir išanalizuoti mokslinėje literatūroje pateikiamą vaikų apsinuodijimų epidemiologiją – dažniausius toksinus, apsinuodijimų priežastis, jų baigtį. Šioje apžvalgoje susisteminti viso teksto straipsniai. Remiantis jų rezultatais, galime teigti, jog jaunesniems nei 12 metų vaikams būdingi netyčiniai apsinuodijimai buitinėmis cheminėmis medžiagomis. Vaistais apsinuodijama retai. Vyresniems nei 12…

TRUMPAREGYSTĖ VAIKŲ AMŽIUJE: EPIDEMIOLOGIJA, RIZIKOS VEIKSNIAI, GYDYMAS IR PROFILAKTIKA

Tomas 30, Numeris 4 (2020)

Ignė Dumbliauskaitė, Sigitas Filipauskas, Gintarė Gečaitė Santrauka Darbo tikslas − įvertinti, susisteminti ir išanalizuoti mokslinėje literatūroje pateikiamus duomenis apie vaikų miopiją, jos epidemiologiją, rizikos veiksnius, gydymą bei profilaktiką. Šioje sisteminėje apžvalgoje išanalizuoti 25 viso teksto straipsniai. Remiantis at­rinktų straipsnių rezultatų duomenimis, galime teigti, kad miopija gana plačiai paplitusi tarp paauglių, jos atsiradimą lemia ne tik…

TĖVŲ, AUGINANČIŲ KŪDIKIUS IR ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKUS, ŽINIOS APIE ROTAVIRUSINĘ IR NOROVIRUSINĘ INFEKCIJAS

Tomas 30, Numeris 3 (2020)

Jolita Lubienė, Žydra Kuprėnaitė, Agnė Stankevičiūtė Santrauka Rotavirusinė ir norovirusinė infekcijos – aktuali vaikų sveikatos problema Lietuvoje ir pasaulyje. Šios in­fekcijos vaikams gali sukelti sunkią dehidrataciją ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimą, šoką, širdies ne­pakankamumą, traukulius, viduriavimą, kuris gali išsivystyti į lėtinį. Paplitusi nuomonė, kad nepakan­kamos tėvų žinios apie rotavirusinės ir noravirusinės infekcijų priežastis, plitimo būdus, prevenciją…

HOSPITALINIO MIRŠTAMUMO NUO INFEKCINIO ENDOKARDITO PRIEŽASTINIAI VEIKSNIAI

Tomas 30, Numeris 2 (2020)

Mindaugas Malinauskas, Diana Žaliaduonytė, Andrius Minelga, Reda Aržanauskienė, Vytautas Zabiela Santrauka Aktualumas. Infekcinis endokarditas (toliau – IE) yra klastinga, širdies vožtuvus pažeidžianti infekcinė liga, dažnai sukelianti organų funkcijos nepakankamumą. Nepaisant naujų diagnostikos ir gydymo metodų taikymo, sergančiųjų šia liga mirštamumo rodikliai nemažėja. Kinta jos manifestavimo formos, eigos ypatumai, sukėlėjo reikšmė, todėl aktuali šios ligos hospitalinio…

ERKINIO ENCEFALITO KINTANČIO SERGAMUMO ĮTAKA KLINIKINEI FORMAI

Tomas 29, Numeris 2 (2019)

Gabrielė Kalvelytė, Austėja Žibūdaitė, Daiva Radzišauskienė Santrauka Darbo tikslas. Įvertinti sirgusiųjų erkiniu encefalitu (EE) 2011-2014 m. ir 2005-2008 m.epidemiologiją ir klinikinį pasireiškimą. Darbo objektas. Atliktas retrospektyvinis erkinio encefalito tyrimas Vilniaus rajone 2011-2014 m., kai sergamumas buvo didelis (13,1 atvejai 100 000 gyventojų) ir 2005-2008 m., kai sergamumas buvo mažas (3,7 atvejai 100 000 gyventojų). Ištirti…