Gabrielė Kalvelytė, Austėja Žibūdaitė, Daiva Radzišauskienė
Santrauka
Darbo tikslas. Įvertinti sirgusiųjų erkiniu encefalitu (EE) 2011-2014 m. ir 2005-2008 m.epidemiologiją ir klinikinį pasireiškimą.
Darbo objektas. Atliktas retrospektyvinis erkinio encefalito tyrimas Vilniaus rajone 2011-2014 m., kai sergamumas buvo didelis (13,1 atvejai 100 000 gyventojų) ir 2005-2008 m., kai sergamumas buvo mažas (3,7 atvejai 100 000 gyventojų). Ištirti Vilniaus rajono suaugę pacientai, sirgę erkiniu encefalitu ir gydyti Vilniaus universiteto Santaros klinikų Infekcinių ligų ir Neurologijos centruose 2005-2014 m.
Metodas. Į tyrimą buvo įtraukti tik laboratoriškai patvirtinti atvejai: nustačius EEV IgM ir IgG kraujyje arba EEV IgM likvore. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal sergamumo lygio laikotarpius, tai 2011-2014 m. (n=417) ir 2005-2008 m. (n=130). Grupės lyginamos pagal epidemiologiją, kliniką ir liekamuosius reiškinius. Statistinė analizė atlikta naudojant R statistinį paketą, chi-kvadrato, Fišerio (Fisher) testus; α=0,05.
Rezultatai. 2011-2014 m., kai sergamumas Vilniaus rajone didėjo, palyginus su 2005-2008 m. nustatyta, kad sumažėjo meningitinių ligos formų – 33/417 (7,91%) palyginus su 19/130 (14,62%), (p=0,023), taip pat sumažėjo ir encefalitinių formų – 12/417 (2,88%) lyginant su 9/130 (6,92%) (p=0,023). Meningoencefalomielitinių ligos formų padaugėjo – 18/417 (4,32%) palyginus su 1/130 (1,32%) (p=0,054). Meninginių simptomų pasireiškimo dažnis sumažėjo – 255/417 (61%) lyginant su 100/130 (76,92%) (p=0,001). Padidėjo šių simptomų/sindromų pasireiškimo dažnis: ataksijos 146/416 (35,1%) palyginus su 32/130 (24,63%) (p=0,026), tremoro 229/417 (54,78%) palyginus su 49/130 (37,69%) (p=0,001), galvinių nervų pažeidimo 188/417 (44,98%) palyginus su 44/130 (33,85%) (p=0,025) ir galvos skausmo 385/416 (92,55%) palyginus su 112/130 (86,15%) (p=0,026). Padažnėjo liekamieji reiškiniai: galvos svaigimas (p=0,028), ataksijos (p<0,05) bei tremoras (p<0,01). 2011-2014 metais buvo 4 mirtys (0,96%) palyginus su 2005-2008 metais, kai nebuvo nei vienos mirties (p=0,264).
Išvados. Vilniaus rajone nustatytas tiesioginis didėjančio erkinio encefalitu sergamumo ir kintančių ligos formų ryšys. Didėjant erkinio encefalito sergamumui Vilniaus rajone daugėja meningoencefalitinių, mažėja meningitinių ir encefalitinių ligos formų, dažnesni liekamieji reiškiniai, didėja mirštamumas.
Raktiniai žodžiai: epidemiologija, erkinis encefalitas, meningoencefalomielitas, vakcinacija.
DOI: 10.5200/sm-hs.2019.010
Pilnas tekstas: PDF