ĮGIMTOS RAUDONUKĖS SINDROMAS: EPIDEMIOLOGIJA, KLINIKA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS, PREVENCIJA

Įgimtos raudonukės sindromas (ĮRS), apibrėžiamas kaip vaisiaus susirgimas po motinos užsikrėtimo raudonukės virusu ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, yra susijęs su didele negalia, įskaitant įgimtas širdies ydas, kataraktą, klausos sutrikimus ir raidos atsilikimą. Kombinuota rau­donukės bei kitų virusinių infekcijų sukėlėjų vakcina pri­pažįstama kaip vienintelė pakankamai patikima ir efek­tyvi raudonukės bei ĮRS prevencinė priemonė, lėmusi puikius rezultatus, susijusius su infekcijos valdymu per pastarąjį dešimtmetį. Daugelis išsivysčiusių šalių praneša apie pavienius susirgimo atvejus arba virusinės infekci­jos eliminavimą, tačiau vis dar išlieka regionų, kuriuose raudonukė yra endeminė. Daugiausia tai šalys, iki šiol neįtraukusios raudonukės vakcinos į imunoprofilaktikos programą. Nerimą kelia ir tai, kad pastaraisiais metais mažėja kombinuota MMR (tymų, epideminio parotito, raudonukės) vakcina skiepijamų vaikų apimtys. Kolekty­vinio imuniteto mažėjimas bei neskiepyti endeminiuose regionuose lankęsi ar ten gyvenantys asmenys primena apie kone užmirštos raudonukės infekcijos aktualumą bei ligos klinikinės išraiškos, gydymo ir prevencijos su­pratimo svarbą.