LAIMO LIGA: EPIDEMIOLOGIJA, RIZIKOS VEIKSNIAI, PROGNOZĖ IR PROFILAKTIKA

Dominyka Naudužaitė Abstract Laimo liga, kurią sukelia spirochetinė bakterija Borrelia burgdorferi, plintanti įsisiurbus infekuotoms Ixodes er­kėms, kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai visame pasaulyje. Šiame moksliniame straipsnyje išsamiai ap­žvelgiama Laimo ligos epidemiologija, rizikos veiksniai, prognozė ir prevencijos strategijos. Apibendrindami da­bartinius mokslinių tyrimų rezultatus, siekiame geriau suprasti šią sudėtingą pernešėjų platinamą ligą ir pateikti įžvalgų, kaip sušvelninti…

EPIGENETINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA DUKTALINĖS KARCINOMOS IN SITU VYSTYMUISI

Dominyka Naudužaitė Abstract Duktalinė karcinoma in situ (DCIS) yra neinvazinė krū­ties vėžio forma, kai pakitusių, bet neišplitusių ląstelių randama krūties latako gleivinėje. Epigenetika atlieka lemiamą vaidmenį vystantis ir progresuojant įvairiems vėžiniams susirgimams, įskaitant DCIS. Epigenetiniai pokyčiai apima DNR ar su ja susijusių baltymų struktū­ros modifikacijas, kurios gali daryti įtaką genų raiškai, nekeisdamos pagrindinės DNR sekos.…

PIKTYBINĖS HIPERTERMIJOS EPIDEMIOLOGIJA, GYDYMO IŠŠŪKIAI IR REZULTATAI

Agnė Ramaškaitė Abstract Piktybinė hipertermija (PH) yra potencialiai mirtinas, bendrosios anestezijos metu pasireiškiantis medžiagų apykaitos sutrikimas, dėl kurio retumo duomenų apie rizikos veiksnius, sergamumą ir mirtingumą yra nedaug. Dauguma gydytojų anesteziologų nėra susidūrę su šia reta liga, todėl neturi galimybės įgauti patirties, o tai su­kelia didelius ligos diagnostikos ir gydymo iššūkius PH atveju. Greitas ligos…

PERFORACIJA KOMPLIKUOTOS SKRANDŽIO OPALIGĖS EPIDEMIOLOGIJA, ETIOLOGIJA IR KLINIKA

Rokas Liekis Abstract Opaligė − liga, kuriai dažniausiai būdingas pasikar­tojantis peptinės opos/opųatsiradimas skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje dėl sutrikusios pusiausvyros tarp gleivinęagresyviai veikiančiųir jąsaugančiųveiksnių. Identifikavus H.pylori bei sukūrus protonųsiurblio in­hibitorius, sergamumas opalige sumažėjo, tačiau opos prakiurimas yra dažna komplikacija, kurios skaičiai Eu­ropoje svyruoja nuo 4 iki 14 atvejų/100 000 gyventojų. Tikėtina, jog didžiausiąįtakąopai perforuoti turi H.pylori…

HEPATOCELIULINĖS KARCINOMOS GYDYMAS TRANSARTERINE CHEMOEMBOLIZACIJA

Rokas Liekis Abstract Hepatoceliulinė karcinoma sudaro apie 75-85 proc. pir­minio kepenų vėžio atvejų ir yra didelė sveikatos pro­blema visame pasaulyje. Jungtinėse Amerikos Valstijose 2 metų išgyvenamumas sergant HCC yra mažesnis nei 50 proc., o 5 metų išgyvenamumas yra tik 10 procentų. Gy­dymo strategija gali būti pasirenkamas medikamentinis gydymas, kepenų dalies rezekcija, kepenų transplanta­cija, kepenų abliacija…

NEUROSIFLIO EPIDEMIOLOGIJA IR NEUROINVAZIJA

Martyna Katutytė, Urtė Vaivadaitė Abstract Neurosifilis yra lytiniu būdu plintančios sifilio infekcijos apraiška, žinoma dėl neurologinių komplikacijų. Nuo 2000 m. sifilio atvejų skaičius didėja, o kartu didėja ir neurosifilio dažnis. Apie sifilio neuroinvaziją buvo ži­noma dar prieš penicilino erą, plitimo greičiai ir likvoro pokyčiai buvo tiriami iki pat XX amžiaus pabaigos, bet dėl galutinių išvadų…

KASOS VĖŽYS: EPIDEMIOLOGIJA, RIZIKOS VEIKSNIAI, DIAGNOSTIKA IR CHIRURGINIAI GYDYMO BŪDAI

Beata Kirstukaitė Abstract Kasos vėžys yra vienas iš agresyviausių onkologinių susirgimų, turintis aukštus mirtingumo rodiklius. Pa­grindiniai rizikos veiksniai, lemiantys ligos atsiradimą, yra rūkymas, nutukimas, cukrinis diabetas bei genetinė predispozicija. Ankstyva kasos vėžio diagnostika sudė­tinga, todėl liga dažniausiai diagnozuojama vėlyvose stadijose. Kasos vėžio diagnostika apima vaizdo tyrimus ir specifinį kraujo serumo žymenį CA19-9. Chirurginis gydymas užtikrina…

LOBULINĖ KARCINOMA IN SITU: DIAGNOZĖ IR GYDYMAS

Dominyka Naudužaitė Abstract Lobulinė karcinoma in situ (LCIS) – preinvazinis krūties audinio pažeidimas, kai nenormalios ląstelės randamos krūties skiltelėse, tačiau jos nėra išplitusios per skiltelių sieneles į aplinkinį krūties audinį. LCIS pasitaiko rečiau nei duktalinė karcinoma in situ (DCIS), kuri yra kita neinvazinio priešvėžinio susirgimo forma. LCIS laikoma invazinio krūties vėžio išsivystymo rizikos veiksniu, o…

DEPERSONALIZACIJOS IR DEREALIZACIJOS SINDROMAS: NUO ĮTARIMO IKI ATPAŽINIMO. DIAGNOSTIKOS IŠŠŪKIAI

Gabrielė Petrauskaitė, Miglė Vilniškytė, Alvydas Navickas Abstract Depersonalizacijos ir derealizacijos sindromas yra disociacinis sutrikimas, kurio metu pasireiškia depersonalizacija ir (arba) derealizacija, dėl kurių pacientams pablogėja gyvenimo kokybė. Tai retas sutrikimas, kurio paplitimas siekia maždaug 1 proc. bendrosios populiacijos, tačiau pavieniai depersonalizacijos ir derealizacijos epizodai pasireiškia dažnai. Šio sindromo diagnostiką sunkina subjektyvūs simptomai, panašūs į kitų…

SKYDLIAUKĖS VĖŽYS: EPIDEMIOLOGIJA, RIZIKOS VEIKSNIAI IR KLINIKINĖ RAIŠKA

Julija Kondrotaitė Abstract Skydliaukės vėžys yra dažniausias endokrininės liaukos navikas ir sergamumas juo, ypač moterų, didėja. Norint išvengti skydliaukės vėžio hiperdiagnostikos, svarbu atidžiai įvertinti paciento rizikos veiksnius, šeimos anamnezę, kliniką, skirti tikslingus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus diferencinei diagnostikai. Tyrimo tikslas − išanalizuoti mokslinę literatūrą, apžvelgti skydliaukės vėžio epidemiologiją, rizikos veiksnius ir klinikinę raišką. Keyword(s): skydliaukės…

PIKTYBINIS NEUROLEPTINIS SINDROMAS: EPIDEMIOLOGIJA, RIZIKOS VEIKSNIAI, SIMPTOMAI, GYDYMO GALIMYBĖS

Žyginta Kazlauskaitė Abstract Piktybinis neuroleptinis sindromas − reta, tačiau potencialiai mirtina komplikacija vartojant neuroleptinius medikamentus. Šios literatūros apžvalgos tikslas – analizuoti mokslinę literatūrą apie piktybinį neuroleptinį sindromą, jo epidemiologiją, rizikos veiksnius, simptomatiką bei gydymo galimybes. Apžvelgti duomenys parodė, jog pagrindiniai sindromo išsivystymo rizikos veiksniai − neuroleptikų vartojimas ir vartojamos dozės didinimas. Pagrindiniai simptomai − karščiavimas,…

SUBAKROMIALINIO TARPO ANKŠTUMAS: EPIDEMIOLOGIJA, ETIOLOGIJA IR RIZIKOS VEIKSNIAI

Gediminas Šilinikas Abstract Subakromialinio tarpo ankštumas – tai peties skausmas dėl struktūrinio subakromialinės erdvės susiaurėjimo, dėl kurio spaudžiamos aplinkinės struktūros, tokios kaip podeltinis tepalinis maišelis ir sukamųjų raumenų saus­gyslės. Dėl pastovaus šių struktūrų dirginimo sukeliamas bursitas ir tendinitas. Tyrimo tikslas – atrinkti, išanalizuoti bei aptarti įrody­mais pagrįstoje mokslinėje literatūroje esančią infor­maciją apie subakromialinio tarpo ankštumą,…