DISOCIACINIS (KONVERSINIS) SUTRIKIMAS. ETIOLOGIJA, KLINIKINĖS RAIŠKOS YPATUMAI IR SĄSAJA SU VAIKYSTĖJE PATIRTOMIS TRAUMOMIS

Volume 35, Number 2 (2025)

Roberta Barbora Lebiodaitė, Živilė Dulevičiūtė, Aida Kunigėlienė Abstract Disociacinis sutrikimas apibūdinamas kaip plačiai api­mantis visus išvardintus integracijos sutrikimus: sąmo­nės, atminties, tapatybės, emocijų, suvokimo, kūno re­prezentacijos, motorinės kontrolės ir elgesio. Tipiniai konversinio sutrikimo simptomai yra nenormalūs ju­desiai, neepilepsiniai priepuoliai, motorinis silpnumas ir jutiminio suvokimo praradimas. Iš visų psichiatrinių sutrikimų disociacinis sutrikimas dažniausiai siejamas su vaikystėje patirtomis…

GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO PREVENCINIO TYRIMO VYKDYMAS IR REZULTATAI PASAULYJE

Volume 35, Number 2 (2025)

Ema Kurmilevičiūtė, Marija Nemunytė, Kristina Lazaravičienė Abstract Gimdos kaklelio vėžys yra viena iš pagrindinių moterų mirties priežasčių visame pasaulyje. Pagrindinis etio­patogenezinis gimdos kaklelio vėžio mechanizmas yra susijęs su 16 ir 18 žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipų persistavimu moters organizme. Gimdos kaklelio vėžio profilaktika apima vakcinaciją prieš ŽPV bei gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, kai 25-59…

NERVINĖS ANOREKSIJOS IDENTIFIKAVIMAS IR VALDYMAS ŠEIMOS GYDYTOJO PRAKTIKOJE

Volume 35, Number 2 (2025)

Dovilė Kulaitytė, Gabrielė Gutparakytė, Jolanta Sauserienė Abstract Nervinė anoreksija – didelį mirtingumą sukeliantis val­gymo sutrikimas, kuriam būdingas maisto ribojimas, baimė priaugti svorio bei savo būklės rimtumo nesupra­timas ar ignoravimas. Šeimos gydytojas atlieka svarbų vaidmenį nervinės anoreksijos identifikavime ir valdyme. Pagrindiniai veiksmai, kurių turėtų imtis šeimos gydyto­jas, norėdamas identifikuoti nervinę anoreksiją: išsamiai apklausti pacientą, išmatuoti ūgį,…

DAŽNIAUSIAI NAUDOJAMI ANESTETIKAI ŠIRDIES OPERACIJŲ METU

Volume 35, Number 2 (2025)

Ignas Kraujutis, Povilas Šleivys, Raimundas Vaitkevičius Abstract Atviros širdies operacijos neįsivaizduojamos be šiuolai­kinės anestezijos. Prieš operaciją atliekamas visapusiškas paciento ištyrimas, atsižvelgiant į chirurginės interven­cijos tipą, o anestezijos taktika parenkama dalyvaujant anesteziologui, kardiologui ir širdies chirurgui. Dažniau­siai širdies chirurgijoje taikoma bendroji anestezija. Pir­mojo pasirinkimo anestetikai yra propofolis, sevoflura­nas, midazolamas, fentanilis. Keyword(s): anestetikai, širdies operacija, bendroji anestezija,…

AUTOIMUNINIŲ ODOS LIGŲ ĮTAKA SĄNARIŲ ENDOPROTEZAVIMO OPERACIJŲ REZULTATAMS

Volume 35, Number 2 (2025)

Laurynas Kerežius, Lugnė Ciukšaitė, Emilis Čekanauskas Abstract Autoimuninės odos ligos yra susijusios su padidėjusiu ortopedinių intervencijų poreikiu ir didesne komplikacijų rizika po sąnarių endoprotezavimo operacijų. Moksli­nėje literatūroje yra duomenų, kad psoriaze sergantiems pacientams reikšmingai dažniau buvo atliekamos kelio ir klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, ypač tam tikrose amžiaus ir lyties grupėse. Išanalizuoti tyrimai parodė, kad pacientams,…

NEREKONSTRUOJAMŲ ROTATORIŲ MANŽETĖS PLYŠIMŲ GYDYMO GALIMYBĖS

Volume 35, Number 2 (2025)

Emilė Kaduševičiūtė, Alfredas Hofmanas Abstract Rotatorių manžetės sindromas (RMS) yra plačiai paplitęs klinikinis reiškinys, kuris prasideda lengvu peties sąna­rio ankštumu ir gali progresuoti į dalinius arba visiškus manžetės plyšimus. Šie negalavimai gali labai apsunkinti kasdieninį gyvenimą, padidinti nedarbą ir gydymo išlai­das. RMS gali paveikti net iki 80 proc. populiacijos, o dėl pavėluoto kreipimosi į gydytoją…

NAUJOS GELTONOSIOS DĖMĖS SKYLIŲ CHIRURGINIO GYDYMO STRATEGIJOS IR JŲ TAIKYMO GALIMYBĖS

Volume 35, Number 2 (2025)

Ieva Juozapavičūtė, Martynas Špečkauskas Abstract Geltonosios dėmės skylė (GDS) yra neurosensorinės tinklainės defektas, kuriam būdingas dalinis arba viso storio defektas geltonosios dėmės centre. Tai dažnai su­kelia centrinio matymo praradimą ir vaizdo iškraipymą (metamorfopsijas). GDS vystymuisi svarbūs tempimo mechanizmai, kurie dažniausiai pašalinami chirurginiu būdu arba rečiau – atsipalaiduoja savaime. Tačiau defekto tai iš karto nepašalina, o…

ULTRASOUND-GUIDED REGIONAL ANESTHESIA

Volume 35, Number 2 (2025)

Emilija Bučinskaitė-Jukštienė, Mantas Kriukas, Loreta Kriukienė Abstract This literature review evaluates recent advances in ul­trasound (US)-guided regional anesthesia, emphasizing its clinical adoption, applications, and safety based on the last ten years of literature from PubMed. Despite its established benefits in enhancing procedural accu­racy and reducing postoperative opioid use, US-guided anesthesia’s adoption remains uneven due to…

GIMDOS LEJOMIOMOS: ETIOPATOGENEZĖ IR HISTOLOGINIŲ TIPŲ CHARAKTERISTIKOS

Volume 35, Number 2 (2025)

Gabija Jakubauskaitė, Tautvydas Kabošis, Mingintė Masevičienė Abstract Gimdos lejomioma (GLM) – tai iš gimdos lygiųjų rau­menų kilęs navikas, kitaip dar žinomas kaip mioma. Tai dažniausias reprodukcinio amžiaus moterų navikas, dia­gnozuojamas 70 proc. baltaodžių ir daugiau nei 80 proc. juodaodžių moterų. Tik apie 25–30 proc. atvejų lejomio­mos sukelia klinikinius simptomus. Gimdos lejomiomų etiopatogenezė yra sudėtingas proce­sas,…

UŽDEGIMINIS ATSAKAS ŪMINIO MIOKARDO INFARKTO METU

Volume 35, Number 2 (2025)

Gabrielė Jagminaitė, Ieva Merkytė, Giedrė Bakšytė Abstract Miokardo infarktas (MI) išlieka viena iš pagrindinių mir­tingumo ir sergamumo priežasčių šiuolaikiniame pasau­lyje. Nepriklausomai nuo pažengusio farmakologinio bei intervencinio gydymo, ūmus miokardo infarktas yra susijęs su pacientui nepalankiomis prognozėmis. Svarbus MI patofiziologinio proceso veiksnys yra uždegiminis atsakas, nes jis dalyvauja išemijos paveikto miokardo atkūrime. Tačiau, esant sutrikusiai imuninės…

JUOSTINĖ PŪSLELINĖ: EPIDEMIOLOGIJA, ETIOLOGIJA, SIMPTOMAI, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS, PREVENCIJA

Volume 35, Number 2 (2025)

Eglė Gužytė Abstract Juostinė pūslelinė yra sporadinė liga, kuri pasireiškia dėl Varicella Zoster viruso reaktyvacijos. Dažniausiai juostine pūsleline serga vyresnio amžiaus žmonės, ypač moterys. Kasmet vyresnių nei 65 metų asmenų grupėje diagnozuojama nuo 3,9 iki 11,8 naujų juostinės pūsleli­nės atvejų 1000 gyventojų. Liga diagnozuojama remian­tis klinikiniais požymiais. Pacientai skundžiasi stipriu skausmu vienoje kūno pusėje, o…

OBSTRUKCINĖ MIEGO APNĖJA: RIZIKOS VEIKSNIAI, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Volume 35, Number 2 (2025)

Laura Gurinskaitė Abstract Obstrukcinė miego apnėja yra būklė, pasižyminti pasi­kartojančia viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija miego metu, dėl kurios dažnai kyla epizodinis deguonies trū­kumas ir miego sutrikimas. Sergant šia liga pasireiškia garsus knarkimas, dažni prabudimai nakties miego metu ir mieguistumas dieną. Obstrukcinė miego apnėja gali bloginti paciento gyvenimo kokybę, didinti eismo įvykių bei nelaimingų atsitikimų tikimybę,…