DISOCIACINIS (KONVERSINIS) SUTRIKIMAS. ETIOLOGIJA, KLINIKINĖS RAIŠKOS YPATUMAI IR SĄSAJA SU VAIKYSTĖJE PATIRTOMIS TRAUMOMIS

Disociacinis sutrikimas apibūdinamas kaip plačiai api­mantis visus išvardintus integracijos sutrikimus: sąmo­nės, atminties, tapatybės, emocijų, suvokimo, kūno re­prezentacijos, motorinės kontrolės ir elgesio. Tipiniai konversinio sutrikimo simptomai yra nenormalūs ju­desiai, neepilepsiniai priepuoliai, motorinis silpnumas ir jutiminio suvokimo praradimas. Iš visų psichiatrinių sutrikimų disociacinis sutrikimas dažniausiai siejamas su vaikystėje patirtomis traumomis. Literatūros apžvalga atlikta PubMed, Google Scholar, ScienceDirect, Scopus duomenų bazėse, naudojant raktažodžius anglų kalba: dissociative disorder, conversion disorder, childhood trauma (disociacinis sutrikimas, konversinis sutriki­mas, vaikystės traumos). Tyrimo rezultatai atskleidė, jog nepalankios vaikystės patirtys gali sukelti disoci­acinį sutrikimą. Šios traumuojančios patirtys gali būti fizinės, seksualinės ar emocinės, turinčios ilgalaikių pa­darinių, tokių kaip lėtinis uždegimas, kuris, manoma, gali išprovokuoti disociacinio sutrikimo simptomus. Gydymo galimybės apima psichoterapiją, farmakote­rapiją ir kitas terapines priemones, tačiau svarbu taikyti individualizuotas, įrodymais paremtas intervencijas, siekiant pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ir gerovę.