Ieva Juozapavičūtė, Martynas Špečkauskas
Abstract
Geltonosios dėmės skylė (GDS) yra neurosensorinės tinklainės defektas, kuriam būdingas dalinis arba viso storio defektas geltonosios dėmės centre. Tai dažnai sukelia centrinio matymo praradimą ir vaizdo iškraipymą (metamorfopsijas). GDS vystymuisi svarbūs tempimo mechanizmai, kurie dažniausiai pašalinami chirurginiu būdu arba rečiau – atsipalaiduoja savaime. Tačiau defekto tai iš karto nepašalina, o vėlesniam užgijimui ir tinklainės vientisumo atkūrimui bei regos funkcijų pagerėjimui svarbus morfologinio pagrindo nervinio audinio atraminių ląstelių augimas defekto vietoje. Iki šiol nėra aišku, kaip suformuoti tokį pagrindą visų, ypač plačių (>400 μm), senų, antrinių priežasčių sukeltų GDS sėkmingam užgijimui. Naujoviški metodai, kurie patobulino vidinės ribojančios membranos (VRM) lopo formavimo technikas bei suteikė galimybę naudoti amniono membraną, skatina chirurgus operuoti sudėtingesnius GDS atvejus.
Išvados. Naujos chirurginės metodikos pagerino didelių (>400 μm) GDS užsidarymo dažnį, o regos aštrumo pagerėjimas buvo gerokai didesnis. Savaiminio GDS uždarymo mechanizmai leidžia išvengti mažų (≤250 μm) GDS operacijų, tačiau nėra aiškių rekomendacijų dėl stebėjimo taktikos pasirinkimo.
Keyword(s): geltonosios dėmės skylė, vitreoretinalinė chirurgija, epiretininės membranos pašalinimo technika, apversto epiretininės membranos lopo technika, temporalinio apversto epiretininės membranos lopo technika, pars plana vitrektomija, amniono membrana, dujų tamponada, silikono aliejaus tamponada, chirurginiai rezultatai.
DOI: 10.35988/sm-hs.2025.062
Full Text: PDF