SLAUGYTOJŲ, TEIKIANČIŲ PALIATYVIOSIOS PAGALBOS PASLAUGAS, SAVARANKIŠKO VAISTINIŲ PREPARATŲ SKYRIMO PROBLEMATIKA

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 40 mln. žmonių kasmet reikia paliatyviosios pagalbos. 2019 metais atnaujinta Lietuvos medicinos norma MN 28:2019 „Bendrosios praktikos slaugytojas“, kurioje būtinosios medicinos pagalbos atveju slaugytojams suteikiama teisė savarankiškai skirti tam tikrus vaistinius preparatus. Paliatyviosios pagalbos įstaigų pacientams kartais prireikia būtinosios medicinos pagalbos, o gydytojas šiose įstaigose budi ne visada. Svarbus paliatyviosios pagalbos tikslas yra efektyvi simptomų kontrolė, kurios įgyvendinimui dažnai reikalingas greitas reagavimas ir medikamentinė pagalba.

Tyrimo tikslas – įvertinti slaugytojų, teikiančių paliatyviosios pagalbos paslaugas, savarankiško vaistinių preparatų skyrimo problemas.
Šiam tikslui įgyvendinti buvo atliktas kokybinis tyrimas X miesto Y slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje. Tyrime dalyvavo 10 bendrosios praktikos slaugytojų, teikiančių paliatyviąją pagalbą. Tyrimo rezultatai išanalizuoti atliekant turinio (content ) analizę.

Tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojai, teikdami paliatyviąją pagalbą skausmu besiskundžiančiam pacientui, dažniausiai savarankiškai skiria ketanovą, ibuprofeną, tramadolį. Pykinimo ir vėmimo simptomams kontroliuoti dažniausiai naudojamas metoklopramidas ir Ringerio tirpalo infuzija. Esant karščiavimui, slaugytojai renkasi metamizolio natrio druskos injekcijas ir paracetamolį arba ibuprofeną. Esant dusulio priepuoliui, slaugytojai dažniausiai renkasi į veną suleisti deksametazono ir skiria deguonies. Traukulių slopinimui visada skiriama diazepamo, tačiau pusė slaugytojų jį leidžia į veną, kiti − į raumenis. Tyrime dalyvavę slaugytojai, teikiantys paliatyviąją pagalbą, nėra pasirengę savarankiškai skirti adenozino, dopamino, etomidato, midazolamo, nifedipino, oksitocino bei suksametonio chlorido. Slaugytojų, savarankiškai skiriančių vaistinius preparatus, dažniausia problema yra įvairaus pobūdžio baimė. Dažniausiai baiminamasi neteisingai pasirinkti medikamentą ir prisiimti atsakomybę už paciento gyvybę, rečiau − vaistų šalutinio poveikio. Tyrimas atskleidė, kad slaugytojams trūksta žinių apie savarankiškai skiriamus vaistinius preparatus, todėl juos skiriant savarankiškai, jaučiamas pasitikėjimo savimi trūkumas. Tyrimo metu slaugytojai nurodė, kad jų pasirengimą savarankiškai skirti vaistinius preparatus gali pagerinti kvalifikacijos kėlimas specialiuose mokymuose bei studijų metu gaunamos žinios.