DAŽNIO AR RITMO KONTROLĖ ESANT PRIEŠIRDŽIŲ VIRPĖJIMUI: TEISINGO SPRENDIMO PRIĖMIMAS

Gintarė Lenkaitytė, Laurynas Kanapeckas Abstract Prieširdžių virpėjimas gali būti gydomas kontroliuojant širdies susitraukimų dažnį arba atkuriant ir palaikant nor­malų sinusinį ritmą. Skubiosios pagalbos situacijose pir­miausia siekiama sumažinti širdies susitraukimų dažnį, kad būtų stabilizuota paciento būklė. Ankstyva ritmo kontrolė gali sumažinti insulto, širdies nepakankamumo ir kardiovaskulinės mirties riziką. Strategijos pasirinkimą lemia paciento simptomai, amžius, gretutinės ligos…

GLP-1 RECEPTORIŲ AGONISTŲ ĮTAKA PRIEŠIRDŽIŲ VIRPĖJIMO PREVENCIJAI

Magdalena Eglė Kairaitytė, Viltė Gabrielė Samsonė, Jūratė Barysienė Abstract Pastaraisiais metais didėja susidomėjimas antihiperglike­minių vaistų taikymo galimybėmis širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencijai ir baigčių gerinimui. Panašaus į gliukagoną peptido-1 receptorių agonistų (GLP-1) gru­pės vaistus licencijavus nutukimo gydymui, šiuos vaistus vartojančioje ir kartu ŠKL sergančioje pacientų grupėje pastebėtas sumažėjęs prieširdžių virpėjimo (PV) epizodų dažnis. Klinikiniai…

KARDIOVASKULINĖS KOMPLIKACIJOS PILVO CHIRURGIJOJE

Greta Žaldokaitė Abstract Kardiovaskulinės komplikacijos po didžiųjų abdomina­linių operacijų siejamos su padidėjusiu sergamumu ir mirtingumu. Iki šiol nėra aiškaus pooperacinių kardio­vaskulinių komplikacijų apibrėžimo, todėl susiduriama su jų vertinimo ir valdymo skirtumais. Ilgėjant gyve­nimo trukmei ir daugėjant gretutinių ligų, pacientams po didžiųjų pilvo operacijų vis dar išlieka padidėjusi 30 dienų pooperacinių komplikacijų ir mirties rizika. Šių…

PRIEŠIRDŽIŲ VIRPĖJIMO RIZIKOS VEIKSNIŲ ĮTAKA KATETERINĖS ABLIACIJOS EFEKTYVUMUI

Karolis Kmitas Abstract Prieširdžių virpėjimo rizikos veiksniai ne tik sukelia prie­širdžių virpėjimą, bet ir yra susiję su prastesne priešir­džių virpėjimo gydymo, taikant plaučių venų izoliaciją kateterine abliacija, baigtimi. Kateterinė abliacija yra efektyvi ir saugi procedūra, užtikrinanti ilgalaikę ritmo kontrolę prieširdžių virpėjimo pacientams, tačiau ilga­laikė plaučių venų izoliacija sunkiai pasiekiama, o vė­lyvi prieširdžių virpėjimo pasikartojimai pasitaiko…

PRIEŠIRDŽIŲ VIRPĖJIMAS: RIZIKOS VEIKSNIAI, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Monika Vaškovič Abstract Prieširdžių virpėjimas yra plačiai paplitusi pasaulinė sveikatos problema ir dažniausia širdies aritmija. Šiai aritmijai būdingi greiti ir nereguliarūs elektros impulsai širdies prieširdžiuose, sukeliantys nekoordinuotus jų susitraukimus. Dėl šios elektrinio impulso patologijos sutrinka kraujotaka, padidėja embolijos rizika ir labai pa­blogėja pacientų gyvenimo kokybė. Dažniausiai priešir­džių virpėjimas pasireiškia nereguliariu širdies plakimu, nuovargiu ir dusuliu.…

PRIEŠIRDŽIŲ VIRPĖJIMO PATOGENEZĖS ASOCIACIJA SU ANTRINE ARTERINE HIPERTENZIJA DĖL FEOCHROMOCITOMOS

Karolis Kmitas Abstract Arterinė hipertenzija yra dažniausias etiologinis prie­širdžių virpėjimo rizikos veiksnys, lemiantis širdies po­kyčius, skatinančius prieširdžių virpėjimą: struktūrinius prieširdžių miokardo pokyčius, prieširdžių dilataciją ir prieširdžių virpėjimo substrato vystymąsi. Didžioji ar­terinės hipertenzijos dalis (apie 95%) yra esencialinė hi­pertenzija, tačiau hipertenzija taip pat gali būti sąlygota ir antrinių priežasčių, pavyzdžiui, feochromocitomos, kurios klastinga klinika ir diagnostika.…

PRIEŠIRDŽIŲ VIRPĖJIMO GYDYMO METODAI IR PRINCIPAI REMIANTIS NAUJAUSIOMIS GAIRĖMIS

Karolis Kmitas Abstract Prieširdžių virpėjimas yra dažniausia širdies aritmija. 2022 metais daugiau nei 55 milijonams žmonių pasau­lyje buvo diagnozuota ši liga, o paplitimas suaugusiems siekė 2-4 procentus. Prieširdžių virpėjimas susijęs su 2 kartus didesne staigios širdinės mirties rizika, todėl tai yra svarbi būklė, kuriai reikalingos visapusiškos valdymo strategijos. Šiame straipsnyje apžvelgiamos naujausios tarptautinės prieširdžių virpėjimo…

MOTERŲ IR VYRŲ PRIEŠIRDŽIŲ VIRPĖJIMO GYDYMO BAIGTIES SKIRTUMAI

Gintarė Zarembaitė Abstract Prieširdžių virpėjimas yra dažniausias širdies ritmo su­trikimas, keliantis iššūkių dėl didėjančio sergamumo ir sudėtingo gydymo. Sunkumų kelia ir nustatyti lyčių skir­tumai. Vyrų sergamumas prieširdžių virpėjimu yra dides­nis nei moterų, tačiau moterys dažniau patiria simptomus ir prastesnę gyvenimo kokybę. Moterų su prieširdžių virpėjimu susijusio insulto rizika didesnė, esant kitų in­sulto rizikos veiksnių. Be…

PRIEŠIRDINIŲ EKSTRASISTOLIŲ KLINIKINĖ REIKŠMĖ

Gintarė Zarembaitė Abstract Prieširdinės ekstrasistolės aptinkamos daugeliui pacientų ir įprastai laikomos nepavojingomis, tačiau daugėja duo­menų apie ryšį su padidėjusia prieširdžių virpėjimo, iše­minio insulto, praeinančio smegenų išemijos priepuolio, širdies ir kraujagyslių ligų ir bendro mirštamumo rizika. Atsitiktinai užregistravus prieširdines ekstrasistoles, taikoma gyvenimo būdo korekcija, esant varginantiems simptomams, gali būti skiriami vaistai ar atliekamos in­tervencinės procedūros. Šiuo…

PRIEŠIRDŽIŲ VIRPĖJIMO REIKŠMĖ KRAUJAGYSLINĖS DEMENCIJOS IŠSIVYSTYMUI

Eglė Vaišnoraitė, Gabrielė Žūkaitė, Greta Pšemeneckienė Abstract Kraujagyslinė demencija (KD), kurią sukelia smegenų kraujagyslių liga ar sutrikusi smegenų kraujotaka, priski­riama kraujagyslinių kognityvinių sutrikimų grupei [1]. KD gali būti išeminio ar hemoraginio audinio pažeidimo tam tikrame smegenų regione rezultatas, kuris pasireiš­kia kliniškai reikšmingu pažinimo sutrikimu [2]. KD pasireiškimui svarbus paveldimumas, kuris koreliuoja su kardiovaskulinių ligų rizikos…

KLINIKINĖ LANDIOLOLIO REIKŠMĖ ŪMIAI PRIEŠIRDŽIŲ VIRPĖJIMO DAŽNIO KONTROLEI

Guostė Stankevičiūtė, Pranas Šerpytis Abstract Landiololis – tai ypač trumpo veikimo intraveninis β-adrenerginių receptorių blokatorius, pasižymintis išskirtinėmis farmakologinėmis savybėmis. Šis preparatas efektyviai mažina širdies susitraukimų dažnį bei turi minimalų poveikį kraujospūdžiui, todėl yra svarbus siekiant efektyvios prieširdžių virpėjimo dažnio kontrolės, ypač esant hemodinaminiam nestabilumui. Lietuvos ligoninių klinikinėje praktikoje landiololis naudojamas palyginti retai, o sukaupta klinikinė…

KONEKSINŲ REIKŠMĖ ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS FUNKCIJOMS BEI PATOFIZIOLOGINIAMS POKYČIAMS

Gabrielė Svirplytė-Burakauskienė, Urtė Gelčytė, Lina Kraujalienė Abstract Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos pasaulyje yra vie­nos iš dažniausiai pasitaikančių susirgimų žmonių po­puliacijoje. Žinoma, jog šių ligų atsiradimui įtakos turi įvairūs veiksniai. Vienas iš rečiau aptariamų veiksnių, kuris, manoma, prisideda prie kardiovaskulinės sistemos patofiziologinių pokyčių ir ligų atsiradimo, yra baltymo koneksino, formuojančio šešianarį kompleksą ląstelės membranoje, plyšinių…