PAVELDIMA ANGIOEDEMA: KLINIKINIS PASIREIŠKIMAS, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Gabija Balčiūnaitė, Aurimas Reipšleger Abstract Angioedemos priepuoliai dažnai sukelia skausmą, dis­komfortą ir kartais gali būti pavojingi gyvybei. Pagrin­dinis patofiziologinis veiksnys yra lokaliai padidėjęs kraujagyslių pralaidumas, sukeliamas bradikinino. Šiuo metu pagal patofiziologinius mechanizmus išskiriami trys paveldimos angioedemos (PAE) tipai. Detalus tyri­mas dėl bradikinino sukeliamos angioedemos turėtų būti atliekamas visiems pacientams, kuriems kartojasi tinimai be dilgėlinės. PAE…

NEUROSIFLIO EPIDEMIOLOGIJA IR NEUROINVAZIJA

Martyna Katutytė, Urtė Vaivadaitė Abstract Neurosifilis yra lytiniu būdu plintančios sifilio infekcijos apraiška, žinoma dėl neurologinių komplikacijų. Nuo 2000 m. sifilio atvejų skaičius didėja, o kartu didėja ir neurosifilio dažnis. Apie sifilio neuroinvaziją buvo ži­noma dar prieš penicilino erą, plitimo greičiai ir likvoro pokyčiai buvo tiriami iki pat XX amžiaus pabaigos, bet dėl galutinių išvadų…

PAROKSIZMINĖ NAKTINĖ HEMOGLOBINURIJA: KLINIKINĖ IŠRAIŠKA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Julija Kondrotaitė Abstract Paroksizminė naktinė hemoglobinurija (PNH) yra reta nepiktybinė hematologinė liga, kuri pasižymi hemoglo­binurija, anemija ir tromboziniais įvykiais. Dažniausi pa­cientų skundai yra nuovargis, silpnumas, galvos ir pilvo skausmai, šlapimo spalvos pokyčiai bei vidaus organų funkcijos sutrikimai. Liga diagnozuojama remiantis pe­riferinio kraujo tėkmės citometrija, nustačius glikozil-fosfatidilinozitolio (toliau – GPI) inkaro jungiamų pavir­šiaus baltymų deficitą. Pagrindinis…

SEBORĖJINIS DERMATITAS: EPIDEMIOLOGIJA, ETIOLOGIJA, KLINIKINIAI POŽYMIAI, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Gabija Stulgytė Abstract Seborėjinis dermatitas (SD) – tai dažna lėtinė, uždegi­minė odos liga, kurios etiologija išlieka neaiški. Klinikinė šios ligos išraiška yra gelsvomis, riebiomis pleiskanomis padengtos eriteminės dėmės, lokalizuotos tipinėse sebo­rėjiniam dermatitui vietose. SD gydymas yra įvairialy­pis. Tyrimo tikslas – įvertinti ir išanalizuoti mokslinėje literatūroje pateikiamus duomenis apie SD epidemiolo­giją, etiologiją, klinikinę raišką, taikomus diagnostikos…

OBSTRUKCINĖS GELTOS KLINIKINĖ RAIŠKA, ETIOLOGIJA BEI DIAGNOSTIKOS GALIMYBĖS

Linas Matiulevič Abstract Obstrukcinė gelta – tai visame pasaulyje paplitęs kliniki­nis sindromas, kuris reikalauja ankstyvos diagnostikos ir gydymo. Kliniškai pasireiškiantis gelsvas odos, gleivi­nės, akių junginės spalvos pasikeitimas gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Pagrindinis etiologinis veiksnys – tulžies latakų obstrukcija. Obstrukciją sukelia akmenys tulžies latakuose ir įvairūs naujai susiformavę dariniai. Pagrindiniu mechaninės (obstrukcinės) geltos diagnos­tiniu metodu…

ŪMINIS CHOLANGITAS: KLINIKINIS PASIREIŠKIMAS, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Aurimas Reipšleger Abstract Ūminis cholangitas yra gyvybei pavojinga būklė, reika­linga greitų ir efektyvių diagnostikos ir gydymo priemo­nių, siekiant išvengti tokių komplikacijų, kaip septinis šokas ir dauginis organų nepakankamumas. Ligai būdin­gas karščiavimas, dešiniojo viršutiniojo pilvo kvadranto skausmas, gelta. Auksinis diagnostikos standartas yra endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP), tačiau galima taikyti ir kitus vaizdinius tyri­mus, leidžiančius vizualizuoti tulžies…

PIKTYBINĖ HIPERTERMIJA: PATOFIZIOLOGIJA, KLINIKINĖ IŠRAIŠKA, GYDYMAS

Giedrius Šėmys Abstract Piktybinė hipertermija (PH) yra retas ir gyvybei pavojingas farmakogenetinis sutrikimas, sukeliamas garinių anestetikų ir depoliaziruojančio miorelaksanto sukcinilcholino. PH epizodai gali pasireikšti pacientams, paveldėjusiems I tipo rianodino receptorių (RyR1) mutaciją. Epizodo metu sutrinka intraląstelinė Ca2+ homeostazė, vyksta nevaldomi miofibrilių susitraukimai, kyla vidinė kūno temperatūra, vystosi hipermetabolinė būklė, sukelianti hiperkarbiją, hipoksemiją, acidozę, gyvybei pavojingas…