SLAUGYTOJŲ KOMPETENCIJA KARIUOMENĖS IR SKUBIOSIOS PAGALBOS SRITYSE

Slaugytojai, užimantys skirtingas pareigas ir teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas turi atitinkamas slau­gytojų kompetencijas, todėl dominuojančios slaugy­tojų kompetencijos kariuomenės ir skubiosios medici­nos pagalbos srityje skiriasi. Kariuomenėje dirbančių slaugytojų kompetencijoje dominuoja susidorojimo su situacija ir darbo vaidmens kompetencijų grupės. Bū­tent šios dominuojančios kompetencijų grupės iš esmės kariuomenės slaugytojus daro išskirtinius. Kariuome­nėje dirbantis slaugytojas reaguoja į situaciją, ja valdo. Susidorojus su situacija, toliau pagal darbo vaidmens kompetencijų grupę yra užtikrinamas sklandus tolesnių užduočių atlikimas.

Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti, kokios slaugytojų kom­petencijos dominuoja kariuomenės ir skubiosios pa­galbos srityse. Tyrimui atlikti buvo pasirinktas turinio analizės metodas. Tyrimo metu buvo analizuojami ir lyginami pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys slaugytojų kompetencijas skirtingose srityse.

Tyrimo rezultatai. Tiek skubiosios pagalbos srityje, tiek kariuomenės sveikatos priežiūroje labiausiai kreipia­mas dėmesys į specialistų gebėjimą susidoroti su ky­lančiomis situacijomis. Likusios kompetencijų grupės, pagal skiriamą dėmesį ir jų svarbą darbinėje aplinkoje, išsidėstė skirtingai.

Išsiaiškinta, kad R. Meretoja (2004) Slaugytojų kom­petencijos skalės (angl. Nurse Competence Scale) kompetencijų grupės yra tinkamos naudoti tolesniems slaugytojų kompetencijų tyrimams bei analizėms, nes tai atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/55/ES dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo išvardytų pagrindinių slaugytojų kompetencijų direk­tyvos punktus.

Nustatyta, kad skubiosios medicinos pagalbos speci­alistų kompetencijoje dominuoja susidorojimo su si­tuacija ir mokymo-instruktavimo kompetencijos gru­pės. Šių grupių dominavimas parodo, kad pirmiausia skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistai re­aguoja, valdo bei susidoroja su situacija. Užtikrinus pacientų saugumą ir stabilizavus sveikatos būklę, su­teikiama informacija, pacientai ir artimieji instruktuo­jami bei mokomi kaip elgtis tolimesniame sveikatos priežiūros etape.