Andrejus Černovas, Vidmantas Alekna, Marija Tamulaitienė, Greta Katavičiūtė, Rimantas Stukas
Abstract
Tyrimo tikslas – ištirti 60 metų ir vyresnio amžiaus moterų fizinio aktyvumo, gyvenimo kokybės ir subjektyvios gerovės ypatumus bei tarpusavio sąsajas.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Vienmomentis skerspjūvio tipo tyrimas atliktas 2017 m. rugsėjo-gruodžio mėn. Tiriamųjų apklausa buvo vykdoma tiesiogiai, naudojant bendrąjį ir specialiuosius klausimynus. Bendrajame klausimyne buvo registruojami sociodemografiniai duomenys, ūgis, kūno masė, apskaičiuotas kūno masės indeksas. Specialieji klausimynai buvo skirti įvertinti senyvo amžiaus moterų fizinį aktyvumą (angl. Physical Activity Scale for Elderly, PASE), gyvenimo kokybę (angl. Control, Autonomy, Self-realization, Pleasure, CASP-19) ir subjektyvią gerovę (angl. Positive and Negative Affect Schedule, PANAS; angl. Satisfaction With Life Scale, SWLS). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 18.0 for Windows programų paketą.
Rezultatai. Tyrime dalyvavo 103 moterys, kurių vidutinis amžius – 71,37±7,58 metai. Didžiąją tiriamųjų dalį sudarė miesto gyventojos, turinčios aukštąjį išsilavinimą, daugiau nei pusė jų gyveno vienos. PASE, CASP-19 (kontrolės, autonomijos sritys), PANAS-PA ir PANAS-NA klausimynų vidutiniai įverčiai statistiškai reikšmingai skyrėsi 60–69 m., 70–79 m. ir 80 m. ir vyresnio amžiaus grupėse. CASP-19 klausimyno kontrolės srities vidutiniai įverčiai buvo mažiausi našlių moterų grupėje, aukščiausi – neištekėjusių arba išsiskyrusių moterų grupėje. PASE, CASP-19 klausimyno autonomijos srities vidutiniai įverčiai didesni aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų grupėje, taip pat jos jaučia daugiau teigiamų (PANAS-PA) ir mažiau neigiamų (PANAS-NA) emocijų, nei moterys su mažesniu išsilavinimu. Fizinis aktyvumas vidutiniškai stipriai koreliavo su teigiamo emocingumo vidutiniais įverčiais. Nustatyti vidutinio stiprumo koreliaciniai ryšiai tarp gyvenimo kokybės ir subjektyvią gerovę vertinančių klausimynų vidutinių įverčių.
Išvados. 1. Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad 80 m. ir vyresnio amžiaus moterų fizinis aktyvumas mažesnis, gyvenimo kokybė blogesnė, jos patyrė mažiau teigiamų ir daugiau neigiamų emocijų, negu jaunesnės (60–79 m.) senyvo amžiaus moterys. Mieste gyvenančių, aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų fizinis aktyvumas buvo didesnis, jos patyrė daugiau teigiamų ir mažiau neigiamų emocijų negu gyvenančios kaime. Mieste gyvenančių moterų gyvenimo kokybė buvo geresnė nei gyvenančių kaime. 2. Senyvo amžiaus moterų fizinis aktyvumas stipriai susijęs su teigiamu emocingumu, gyvenimo kokybė – su teigiamu emocingumu ir pasitenkinimu gyvenimu. Pasitenkinimas gyvenimu buvo susijęs su savęs realizavimo sritimi.
Keyword(s): senyvas amžius, moterys, fizinis aktyvumas, gyvenimo kokybė, subjektyvi gerovė.
DOI: 10.5200/sm-hs.2018.044
Full Text: PDF