POGIMDYMINĖ DEPRESIJA: EPIDEMIOLOGIJA, ETIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS IR PREVENCIJA

Pogimdyminė depresija (PD) – viena dažniausių ir ne­galią sukeliančių komplikacijų po gimdymo. Sutrikimas pasireiškia apie 14 proc. nėščiųjų ar neseniai kūdikio su­silaukusių moterų. Ligos patogenezė kol kas nėra aiški, tačiau manoma, jog daugiausia įtakos gali turėti biologi­niai veiksniai – hormonai, genetika ir imuninė funkcija. Pogimdyminė depresija nepakankamai diagnozuojama dėl simptomų (miego sutrikimai, apetito pokyčiai, nuo­vargis, libido sumažėjimas, energijos stoka), kurie sie­jami su įprastiniais reiškiniais rūpinimosi naujagimiu laikotarpiu. Gydymo principai priklauso nuo simptomų sunkumo, pacientės būklės ir jos gebėjimo pasirūpinti kū­dikiu. Dažniausiai taikomas kompleksinis gydymas, deri­nant psichoterapiją su medikamentiniu gydymu. Tinkami prevencijos metodai turi didelę reikšmę pogimdyminės depresijos simptomų pasireiškimui. Fizinis aktyvumas, sveika subalansuota mityba, pakankamas vitamino D kiekis moters organizme yra pagrindiniai šio sutrikimo prevencijos būdai.