Abstract
Intensyviai slaugomų pacientų komfortas ar diskomfortas yra svarbus paciento patirties gydymo įstaigoje veiksnys, reikšmingas vertinant gydymo bei slaugos kokybę. Tyrimo tikslas − įvertinti pacientų, kuriems taikoma intensyvioji slauga, komfortą. Tyrimui atlikti naudotas K. Kolcaba sukurtas „Bendrasis komforto klausimynas“.
Tyrimo dalyviai. III ir IV kurso bendrosios praktikos slaugos studijų studentai profesinės praktikos metu įvertino 44 pacientų, besigydančių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, komforto atvejus. 82 studentai atsakė į klausimyno autorių pateiktą atvirą klausimą, į kurį atsakymai analizuoti atliekant turinio (content) analizę. Nustatyta, kad dažniausiai intensyviai slaugomų pacientų komfortas buvo vidutiniškas. Iš tyrimo galime daryti prielaidas, kad nei vieno intensyviai slaugomo paciento komfortas nebuvo labai aukštas. Aukščiausiai buvo vertinama tai, kad pacientas turi kuo pasikliauti, kai jam to reikia; komfortabili kambario temperatūra reanimacijos skyriuose. Didžiausią diskomfortą kėlė pacientų priklausomybė nuo kitų asmenų, o intensyviai slaugomų − baimė dėl ateities, šalutiniai garsai, kurie trukdo ilsėtis, gydytojo paramos trūkumas ir negalėjimas kontroliuoti situacijos. Būsimųjų slaugytojų požiūriu, pacientų komfortą pagerintų didesnis dėmesingumas paciento poreikiams, paciento perspėjimas ir informavimas prieš procedūras, artimųjų įtraukimas, aplinkos pritaikymas paciento poreikiams, geresnis darbo organizavimas, mažesni slaugytojų darbo krūviai bei organizacijų kultūra, skatinanti pagarbą pacientui.
Keyword(s): komfortas, intensyvioji terapija, slauga.
DOI: 10.35988/sm-hs.2023.287
Full Text: PDF