Konstantinas Daškevičius, Gintarė Navickaitė

Abstract

Lietuvoje nuo XX amžiaus pabaigos iki šiol išlieka stabiliai aukšti nusikalstamumo rodikliai, o pagal įvykdomų homicidų ir kalinčių asmenų skaičių Lie­tuva daug metų lyderiauja tarp Europos Sąjungos šalių. Šios tendencijos negalima susieti vien su po­litiniais, ekonominiais ar demografiniais pokyčiais, vykstančiais mūsų visuomenėje. Šiame straipsnyje, remiantis apžvelgtų literatūros šaltinių duomenimis, pateikiamos įvairios mokslinės nusikalstamo elgesio koncepcijos, kurių pagalba siekiama paaiškinti įvyk­domų deliktų motyvaciją. Straipsnyje taip pat atkrei­piamas dėmesys, kad tarp asmenų, turinčių psichikos sutrikimų, reikšmingiausiais nusikalstamo elgesio rizikos veiksniais yra ne tik kliedesiai, haliucinaci­jos, bet ir afektiniai sutrikimai (depresija ar manija).

Keyword(s): nusikalstamas elgesys, kaltė, ekstraversija, intraversija, impulsyvumas, socializacija, depresija, manija.
DOI10.5200/sm-hs.2019.007
Full TextPDF

Back