Konstantinas Daškevičius, Gintarė Navickaitė
Santrauka
Lietuvoje nuo XX amžiaus pabaigos iki šiol išlieka stabiliai aukšti nusikalstamumo rodikliai, o pagal įvykdomų homicidų ir kalinčių asmenų skaičių Lietuva daug metų lyderiauja tarp Europos Sąjungos šalių. Šios tendencijos negalima susieti vien su politiniais, ekonominiais ar demografiniais pokyčiais, vykstančiais mūsų visuomenėje. Šiame straipsnyje, remiantis apžvelgtų literatūros šaltinių duomenimis, pateikiamos įvairios mokslinės nusikalstamo elgesio koncepcijos, kurių pagalba siekiama paaiškinti įvykdomų deliktų motyvaciją. Straipsnyje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tarp asmenų, turinčių psichikos sutrikimų, reikšmingiausiais nusikalstamo elgesio rizikos veiksniais yra ne tik kliedesiai, haliucinacijos, bet ir afektiniai sutrikimai (depresija ar manija).
Raktiniai žodžiai: nusikalstamas elgesys, kaltė, ekstraversija, intraversija, impulsyvumas, socializacija, depresija, manija.
DOI: 10.5200/sm-hs.2019.007
Pilnas tekstas: PDF