Rugilė Juočytė, Eglė Šepetauskienė, Virginija Adomaitienė
Abstract
Tikslas. Nustatyti ir įvertinti nerimo ir depresijos simptomų ryšį su gydymo režimo laikymusi sergant ūminiu miokardo infarktu su ST segmento pakilimu.
Tyrimo metodai. Tiriamieji apklausti naudojantis autorių sudarytu sociodemografiniu klausimynu, standartizuotu gydymosi režimo laikymosi klausimynu (angl. Morisky Medication Adherence Scale, santrumpa – MMAS-8) ir ligoninės nerimo ir depresijos vertinimo skale (angl. Hospital Anxiety and Depression Scale, santrumpa – HADS). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS20 ir Microsoft Office Excel 2010. Nagrinėjami požymiai vertinti skaičiuojant aritmetinį vidurkį ir standartinį nuokrypį. Tikrinat statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas kai p lygus 0,05.
Rezultatai. Nustatyta, kad blogai gydymo režimo laikėsi 47,2 proc., vidutiniškai – 31,5 proc., gerai – 21,3 proc. tiriamųjų, sergančių miokardo infarktu su ST segmento pakilimu. Nežymūs nerimo simptomai nustatyti 28,4 proc., vidutiniai – 10,2 proc., sunkūs – 1 proc. tiriamųjų, sergančių miokardo infarktu su ST segmento pakilimu, o reikšmingo ryšio tarp gydymo režimo laikymosi ir nerimo simptomų raiškos nenustatyta. Blogas gydymo režimo laikymasis, sergant miokardo infarktu su ST segmento pakilimu, reikšmingai susijęs su lengva nerimo simptomų raiška tarp nedirbančių/esančių pensijoje tiriamųjų ir moterų. Lengvi depresijos simptomai nustatyti 16,2 proc., vidutiniai – 2,0 proc., sunkūs – 0,5 proc. tiriamųjų. Depresijos simptomai statistiškai reikšmingai susiję su gydymo režimo laikymusi. Nustatyta, kad blogai gydymo režimo laikėsi lengvus depresijos simptomus patiriantys ≥ 65 metų amžiaus, nedirbantys bei aukštesnio išsimokslinimo tiriamieji.
Keyword(s): gydymo režimo laikymasis, ūminis miokardo infarktas, nerimo simptomai, depresijos simptomai.
DOI: 10.5200/sm-hs.2019.004
Full Text: PDF