Rugilė Juočytė, Eglė Šepetauskienė, Virginija Adomaitienė

Abstract

Tikslas. Nustatyti ir įvertinti nerimo ir depresijos simptomų ryšį su gydymo režimo laikymusi sergant ūminiu miokardo infarktu su ST segmento pakilimu.

Tyrimo metodai. Tiriamieji apklausti naudojantis au­torių sudarytu sociodemografiniu klausimynu, stan­dartizuotu gydymosi režimo laikymosi klausimynu (angl. Morisky Medication Adherence Scale, san­trumpa – MMAS-8) ir ligoninės nerimo ir depresijos vertinimo skale (angl. Hospital Anxiety and Depres­sion Scale, santrumpa – HADS). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS20 ir Microsoft Office Excel 2010. Nagrinėjami požymiai vertinti skaičiuo­jant aritmetinį vidurkį ir standartinį nuokrypį. Tikrinat statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirink­tas kai p lygus 0,05.

Rezultatai. Nustatyta, kad blogai gydymo režimo lai­kėsi 47,2 proc., vidutiniškai – 31,5 proc., gerai – 21,3 proc. tiriamųjų, sergančių miokardo infarktu su ST segmento pakilimu. Nežymūs nerimo simptomai nu­statyti 28,4 proc., vidutiniai – 10,2 proc., sunkūs – 1 proc. tiriamųjų, sergančių miokardo infarktu su ST segmento pakilimu, o reikšmingo ryšio tarp gydymo režimo laikymosi ir nerimo simptomų raiškos nenu­statyta. Blogas gydymo režimo laikymasis, sergant miokardo infarktu su ST segmento pakilimu, reikš­mingai susijęs su lengva nerimo simptomų raiška tarp nedirbančių/esančių pensijoje tiriamųjų ir moterų. Lengvi depresijos simptomai nustatyti 16,2 proc., vidutiniai – 2,0 proc., sunkūs – 0,5 proc. tiriamųjų. Depresijos simptomai statistiškai reikšmingai susiję su gydymo režimo laikymusi. Nustatyta, kad blogai gydymo režimo laikėsi lengvus depresijos simpto­mus patiriantys ≥ 65 metų amžiaus, nedirbantys bei aukštesnio išsimokslinimo tiriamieji.

Keyword(s): gydymo režimo laikymasis, ūminis miokardo infarktas, nerimo simptomai, depresijos simptomai.
DOI10.5200/sm-hs.2019.004
Full TextPDF

Back