LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO KAUNO KLINIKŲ SKUBIOSIOS PAGALBOS SKYRIAUS PACIENTŲ, ATSIŲSTŲ ŠEIMOS GYDYTOJO, TYRIMO IR GYDYMO EIGOS ANALIZĖ

Šeimos gydytojo (ŠG) vaidmuo, siekiant suvaldyti pa­cientų srautus į skubiosios pagalbos skyrius, yra labai svarbus. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje (LSMU KK SPS) at­liktas retrospektyvinis tyrimas. Analizuoti pacientų, kurie 2023 metais gruodžio mėnesį atvyko į skubios pagal­bos skyrius (SPS) su ŠG siuntimu, ambulatorinių kor­telių duomenys. Tyrimo laikotarpiu LSMUL KK SPS apsilankė 6 362 pacientai, iš kurių 430 su ŠG siuntimu. Dažniausios siuntimo priežastys buvo širdies ligos ir intraabdominalinė patologija. Dažniausiai buvo atlie­kami kraujo tyrimai (68%), elektrokardiogramos (21%) ir ultragarso tyrimas (29%). Galutinė diagnozė, nustatyta SPS, sutapo su pirminiu ŠG nustatytu diagnozės verti­nimu 55% atvejų. Iš viso buvo atliktos 57 intervencijos (13%), o farmakologinis gydymas skirtas 34% pacientų. Šeimos gydytojų į LSMU KK SPS atsiųstų pacientų 27 % buvo hospitalizuoti, 13 % pervežti į kitą ligoninę, o 60 % išleisti ambulatoriniam gydymui. Šis tyrimas atskleidė, kad pacientai, kuriuos į LSMUL KK SPS siuntė šeimos gydytojai, buvo dažniau hospitalizuojami, palyginti su atvykusiais kitais būdais. Vis dėlto, didžioji dalis šių pa­cientų buvo išleisti ambulatoriniam gydymui.