KŪNO DISMORFINIS SUTRIKIMAS VAIKŲ IR PAAUGLIŲ AMŽIUJE

Kūno dismorfinis sutrikimas (KDS) yra psichikos sveika­tos sutrikimas, kuriam būdingas perdėtas susirūpinimas tariamais fizinės išvaizdos defektais ar trūkumais, kurie nėra matomi arba kitiems atrodo nežymūs, tačiau susiję su daug laiko reikalaujančiu pasikartojančiu elgesiu, pa­vyzdžiui, nuolatiniu savęs tikrinimu veidrodyje, perdėtu rūpinimusi išvaizda bei tariamų išvaizdos netobulumų maskavimu. Šis sutrikimas sukelia didelį stresą ir smar­kiai sutrikdo paciento socialinę, akademinę ir profesinę veiklą. Nepaisant didelio paplitimo ir sergamumo, KDS yra nepakankamai ištirtas ir tebėra menkai suprantamas, ypač jaunų žmonių, nes nerimas dėl išvaizdos dažnai laikomas normaliu paauglių elgesiu. Tyrimo tikslas – iš­samiai apžvelgti dabartinius literatūros duomenis apie kūno dismorfinio sutrikimo pasireiškimą vaikams ir pa­augliams. Tyrimo rezultatai. Šis sutrikimas dažnai pa­sireiškia paauglystėje, tačiau jo prodrominiai simpto­mai pasireiškia anksčiau. Rasta, jog KDS dažniau serga mergaitės, tačiau KDS diagnozavimas berniukams gali būti sunkesnis, nes šiuo sutrikimu sergantys berniukai rečiau lankosi vaikų ir paauglių psichiatrijos klinikose bei dėl socialinių ir kultūrinių veiksnių mažiau linkę kalbėti apie savo išvaizdą. Aplinkos įtaka, pavyzdžiui, vaikystės traumos ir visuomenės grožio standartai, propaguojami per socialinę žiniasklaidą, yra svarbūs rizikos veiksniai, stiprinantys KDS simptomus. Kliniškai KDS daro didelį poveikį psichosocialiniam funkcionavimui, todėl sutrinka mokymasis, atsiranda uždarumas ir nenoras bendrauti su kitais, o dažni gretutiniai nuotaikos ir nerimo sutrikimai dar labiau sunkina ligos naštą. Genetinis polinkis rodo sąsajas su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, obsesiniu – kompulsiniu sutrikimu ir nervine bulimija. Dažniausi gydymo būdai yra kognityvinė elgesio terapija ir selek­tyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, tačiau veiks­mingumas vaikams ir paaugliams turi būti empiriškai patvirtintas. Būtina tęsti mokslinius tyrimus, siekiant išsiaiškinti unikalias KDS sergančių vaikų problemas ir gydymo poreikius, sudarant sąlygas įrodymais pagrįstoms intervencijoms ir geresnei klinikinės priežiūros praktikai.