KARDIOVASKULINĖ RIZIKA IR FIZINIO AKTYVUMO POVEIKIS ATSKIROMS POPULIACIJOS GRUPĖMS. NAUJI ASPEKTAI

Audrė Alonderytė, Robertas Stasys Samalavičius, Pranas Šerpytis

Tikslas – aptarti fizinio aktyvumo poveikį širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniams atskirose po­puliacijos grupėse.

Metodika. Atlikta sisteminė mokslinės literatūros apž­valga. Duomenys buvo renkami PubMed duomenųbazėje. Analizuotos tik anglųkalba skelbtos publika­cijos, pasirodžiusios ne vėliau nei prieš5 metus. Ana­lizei atrinkta ir išanalizuota18 viso teksto publikacijų.

Rezultatai. Reguliarus fizinis aktyvumas susijęs su rizikos mažinimu susirgti širdies ir kraujagyslių sis­temos ligomis [1]. Užsiimant reguliaria fizine veikla, gerėja ir tam tikri rodikliai, tokie kaip kūno masės indeksas, arterinis kraujospūdis, cholesterolio bei gliukozės kiekis kraujyje [2]. Idealių kardiovasku­linių komponentų kiekis vaikystėje lemia suaugu­siojo sveikatos būklę, todėl labai svarbu skatinti jaunų žmonių fizinį aktyvumą [3]. Fizinis aktyvumas re­komenduojamas ir vyresniems. Šioje populiacijoje fizinis aktyvumas mažina kritimų riziką ir su jais susijusią negalią, gerina bendrą gyvenimo kokybę [4]. Pacientams, sergantiems kardiovaskulinėmis li­gomis, rekomenduojamas vidutinio krūvio fizinis aktyvumas, nes didesnio krūvio fizinis aktyvumas neduoda geresnių bendrojo mirtingumo rezultatų[5]. Pastebėta, jog 12 savaičių fizinis aktyvumas padeda pagerinti arba netgi atkurti normalų atsaką į simpati­nės nervų sistemos stimuliaciją [1]. Fizinį aktyvumą įtraukiant į reabilitacijos po širdies ir kraujagyslių ligų programą, sumažėja pakartotinės hospitalizacijos rizika ir mirštamumas nuo kardiovaskulinių ligų [2]. Pacientai, sergantys periferinių kraujagyslių ligomis, mažiau vaikšto ir mankštinasi, todėl vyraujantis sė­dimas gyvenimo būdas didina susirgimo širdies ir kraujagyslių ligomis riziką. Svarbu atkreipti dėmesį į šią populiaciją, skatinant fizinį aktyvumą periferinų kraujagyslių ligomis sergančių pacientų grupėje [6].