INFANTILINIŲ EPILEPSINIŲ SPAZMŲ SINDROMAS: ETIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Kūdikių epilepsinių spazmų sindromas – retas ir pavo­jingas epilepsijos sindromas, dažniausiai pasireiškiantis pirmaisiais gyvenimo metais. Sindromas apima asmenis, kurie atitinka visus West sindromo kriterijus (epilepsiniai spazmai, EEG nustatoma hipsaritmija, raidos sulėtėji­mas ar regresija) bei juos pilnai neatitinkančius pacien­tus. Infantilinių spazmų sindromas gali išsivystyti į kitus epilepsijos tipus ar sindromus, įskaitant Lennox-Gastaut sindromą arba vaistams atsparias židinines epilepsijas. Daugumos kūdikių raida būna prasta, o vystymosi atsi­likimo sunkumas daugiausia priklauso nuo etiologijos ir gydymo pradžios laiko. Kai kurie pacientai gali visiš­kai pasveikti – jiems nepasireiškia spazmai ir pažintinės raidos sutrikimai. Ankstyvas charakteringų simptomų ir požymių atpažinimas bei jų sąsaja su etiologiniais veiks­niais užtikrina skubų tinkamo gydymo paskyrimą ir ge­resnės prognozės tikimybę, apimančią didesnį paciento jautrumą hormonų terapijai bei vaistams nuo epilepsijos, lėtesnę vystymosi regresiją, mažesnę mirštamumo tiki­mybę ar net visišką pasveikimą.