DELYRO IR DEMENCIJOS DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA

Šiame straipsnyje apžvelgiamas delyro ir demencijos tarpusavio ryšys, rizikos veiksniai bei išskiriami jų di­ferencinei diagnostikai svarbiausi požymiai. Delyras yra ūmi būklė, kuri pasireiškia staiga ir įprastai yra grįžtama, pašalinus etiologinius veiksnius, tokius kaip infekcijos, dehidratacija, elektrolitų disbalansas ar vaistų šalutinis poveikis. Delyrui būdinga banguojanti eiga su epizodi­niais pagerėjimais, atvirkščias miego-būdravimo ciklas, dėmesio sutrikimai, sutrikusi orientacija vietoje bei laike ir regos haliucinacijos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jei delyro diagnozė nėra galutinai patvirtina, bet įtarimai dėl šios būklės išlieka, ją reikėtų traktuoti kaip delyrą, kol nebus įrodyta kitaip. Priešingai nei delyras, demencija yra dažniausiai negrįžtama būklė, kuri pasireiškia lėtai progresuojančiu atminties ir kitų kognityvinių funkcijų sutrikimu, stebimi subtilūs asmenybės pokyčiai, nuotai­kos ir socialinio funkcionavimo sutrikimai. Vėlesnėse demencijos stadijose gali atsirasti psichozės simptomų.