Indrė Radzevičiūtė, Kotryna Čiūdaraitė, Kipras Stašinskas

Abstract

2019 metais prasidėjusi koronaviruso pandemija ženkliai paveikė vėžio prevencinių programų vykdymą. Tyrimo tikslas. Įvertinti COVID-19 pandemijos poveikį krūties vėžio prevencinės programos vykdymui įvairiose šalyse.

Metodika. Atlikta mokslinės literatūros paieška, atranka ir analizė. Analizei atrinkti 5 moksliniai straipsniai, ati­tikę atrankos kriterijus.

Rezultatai. Dauguma šalių pandemijos metu sustabdė krūties vėžio prevencinę programą, tiktai vienintelė Da­nija ją tęsė toliau. Pandemija paveikė ir Lietuvą. Dalyva­vimas mūsų šalies prevencinėje krūties vėžio programoje per pandemiją sumažėjo 9%, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu. Kitose šalyse stebėtos panašios tendencijos, tačiau ne visos šalys sugebėjo atkurti priešpandeminį krū­ties vėžio prevencinės programos atlikimo lygį.

Išvados. COVID-19 pandemija gerokai sumažino krū­ties vėžio prevencinės programos prieinamumą ir pro­gramos atlikimo apimtis daugelyje šalių dėl karantino ribojimų, paslaugų nepasiekiamumo ir gyventojų baimės užsikrėsti koronavirusu. Danija krūties vėžio prevencinės programos nenutraukė, bet vis tiek patyrė nemenką jos intensyvumo sumažėjimą, lyginant su kitomis šalimis (Lietuva, Škotija), kurios programos vykdymą laikinai sustabdė, bet greitai ir efektyviai atnaujino. Lietuvoje at­naujinus krūties vėžio prevencinę programą, buvo ne tik pasiektas ankstesnis intensyvumas, bet ir viršytas prieš­pandeminis lygis.

Keyword(s): šeimos gydytojas, pirminė sveikatos priežiūra, krūties vėžys, prevencinės programos.

DOI: 10.35988/sm-hs.2025.340
Full Text: PDF

Back