ŠIRDIES SARKOIDOZĖ: KLINIKINIS PASIREIŠKIMAS, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Gabija Gudeikytė Abstract Sarkoidozė yra sisteminė uždegiminė liga, pasireiškianti epitelioidinių granulomų formavimusi dėl nežinomos priežasties. Širdies pažeidimas kliniškai pasireiškia apie 5 proc. sarkoidoze sergančių pacientų. Dažniausiai pa­veikiama širdies laidžioji sistema, todėl išsivysto atrio­ventrikulinė blokada, skilvelinė tachikardija, stebimas širdies nepakankamumas bei kardiomiopatija. Diagnos­tikai naudojami instrumentiniai ir vaizdo tyrimai, gali būti atliekama endomiokardo biopsija. Širdies sarkoi­dozė gydoma…

SEBORĖJINIS DERMATITAS: PATOGENEZĖ, KLINIKA IR GYDYMO YPATUMAI

Ema Kurmilevičiūtė, Elzė Gražulevičiūtė, Patricija Skučaitė, Jūratė Kazlauskaitė Abstract Šiame straipsnyje aptariama seborėjinio dermatito pa­togenezė, simptomai ir gydymo galimybės. Remiantis analizuotais šaltiniais aptartas pagrindinis numanomas seborėjinio dermatito sukėlėjas – Malassezia spp. grybe­lis, sukeliantis dermatito klinikinius simptomus: eritemą, niežulį ir pleiskanojimą. Šie bėrimai dažniausiai loka­lizuojasi galvos, veido ir krūtinės srityse. Efektyviausi gydymo metodai apima emolientų, ketokonazolio…

KALCIFILAKSIJA: ETIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Jogailė Butauskaitė Abstract Kalcifilaksija yra pavojinga gyvybei komplikacija, daž­niausiai susijusi su lėtine inkstų liga (LIL) ir atsirandanti dėl odos ir riebalinio audinio kraujagyslių kalcifikacijos. Dažniausiai siejama su LIL, ši būklė gali pasireikšti ir sergantiesiems ūminiu inkstų pažeidimu. Literatūroje iš­skiriama ir ne nefrogeninės kilmės kalcifilaksija. Aukšti mirtingumo nuo kalcifilaksijos rodikliai pabrėžia anks­tyvos diagnostikos svarbą. Tyrimo tikslas…

STENOZUOJANTIS TENOSINOVITAS: RIZIKOS VEIKSNIAI, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Kasparas Budreckis, Kamilė Svirskaitė Abstract Stenozuojantis tenosinovitas, dar vadinamas spragsinčiu pirštu, yra pirštų sausgyslių arba jų dangalų uždegimas, kuris dažniausiai atsiranda ilgą laiką reguliariai atliekant tam tikrus plaštakos judesius: griebiant, gniaužiant, dir­bant kompiuteriu, rašant, grojant klavišiniais instrumen­tais [2]. Svarbūs ir kiti rizikos veiksniai: reumatoidinis artritas, mikrotraumos, infekcija, cukrinis diabetas, poda­gra [3]. Veikiant rizikos veiksniams, sustorėja…

MOBILE HEALTH: ECG MONITORING FOR ATRIAL FIBRILLATION DETECTION

Agnė Bilinskaitė, Eglė Kalinauskienė Abstract This systematic review examines the use of mobile health (mHealth) technologies, such as smartphone apps and wearable devices, for detecting atrial fibrillation (AF). The review includes studies assessing the quality and performance of mobile apps and smartwatch algorithms, as well as the clinical validity of ECG measurement and photoplethysmography technology.…

SKRANDŽIO VĖŽYS IR HELICOBACTER PYLORI INFEKCIJA: EPIDEMIOLOGIJA, ETIOLOGIJA, PATOGENEZĖ, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Aistė Marija Lukšaitė Abstract Skrandžio vėžys – tai vienas labiausiai paplitusių on­kologinių susirgimų, kurį sukelia tiek biologiniai, tiek aplinkos veiksniai. Pagrindinis skrandžio vėžio išsivys­tymo rizikos veiksnys – Helicobacter pylori infekcija. Daugumos pacientų infekcijos pradžia yra besimptomė, tačiau laikui bėgant vystosi lėtinis gastritas, kuris ilgai­niui sukelia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, gleivinės metaplaziją, displaziją ir galiausiai…

NEUROVAIZDINIAI IR LABORATORINIAI ALZHEIMERIO LIGOS DIAGNOSTIKOS METODAI: MRT, PET, LIKVORO IR KRAUJO TYRIMAI BEI JŲ PRITAIKYMAS

Edvinas Amankulovas, Saulius Lukoševičius Abstract Alzheimerio liga yra progresuojanti neurodegeneracinė būklė, sukelianti kognityvinių ir funkcinių gebėjimų nykimą ir mirtį. Pagrindiniai patologiniai pokyčiai yra amiloido–β (Aβ) baltymo plokštelės ir tau baltymo neuro­fibriliniai raizginiai, pažeidžiantys nervinių ląstelių jung­tis. Alzheimerio ligos diagnostikai naudojami pozitronų emisijos tomografijos (PET), magnetinio rezonanso to­mografijos (MRT) bei laboratoriniai tyrimai, kurie leidžia aptikti ir…

LĖTINIS HEPATITAS B: EPIDEMIOLOGIJA, TRANSMISIJA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Emilija Rožankevičiūtė Abstract Lėtinė hepatito B infekcija yra sunki našta sveikatos sistemai pasauliniu mastu. Beveik trečdalis milijardo gy­ventojų yra arba buvo paveikti ligą sukeliančio patogeno. Nors daugelis pasaulio šalių į valstybines imunoprofilak­tikos programas yra įtraukusios vakciną nuo hepatito B viruso, vis dar yra tam tikrų regionų, kuriuose skiepijimo aprėptys išlieka pernelyg mažos, o naujų atvejų…

IŠSĖTINĖS SKLEROZĖS GYDYMAS NĖŠTUMO METU

Eglė Noreikaitė Abstract Išsėtinė sklerozė (IS) yra lėtinė uždegiminė demielinizuo­janti liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą ir sukelianti įvairius simptomus, pavyzdžiui, nuovargį, motorikos, pusiausvyros, regos ir pažinimo sutrikimus. IS dažniau būdinga moterims, o daugumai pirmieji simptomai pa­sireiškia iki 50 metų. Nėštumas gali sumažinti ligos ak­tyvumą dėl hormoninių pokyčių, tačiau atkryčių rizika po gimdymo paprastai didėja. Kadangi…

NURSES’ EXPERIENCE OF BURNOUT SYNDROME WHILE WORKING IN ONCOLOGY DEPARTMENTS

Augustė Prascevičiūtė, Laura Giedrienė Abstract When experiencing burnout, the emotional and physical health of nurses deteriorates, the quality of work decrea­ses, and patient dissatisfaction increases. Nurses working in oncology units, due to the nature of their specialty, face those with a cancer diagnosis, which causes a lot of fear and uncertainty. The aim of the…

CELIULITAS: ATSIRADIMO PRIEŽASTYS, KLASIFIKACIJA IR KOREKCIJOS BŪDAI

Simona Kasperavičiūtė, Daiva Stančaitytė Abstract Celiulitas yra estetinė odos problema, pasireiškianti duo­belėmis ir įdubimais, dėl kurių odos paviršius tampa ne­lygus. Tikslios atsiradimo priežastys vis dar neaiškios, manoma kad tai daugiaveiksnė būklė. Žinomos celiulito atsiradimo priežastys skirstomos į keturias pagrindines grupes: genetinės, gyvensenos, anatominės ir hormoni­nės. Dažniausiai celiulitas vertinamas ir klasifikuoja­mas pagal Nürnberger-Müller ir celiulito sunkumo…

PALIATYVIOJI PAGALBA: SLAUGYTOJŲ PATIRIAMOS EMOCIJOS IR JŲ SĄSAJOS SU DARBO PATIRTIMI

Loreta Stankelienė, Žaneta Valiulienė, Zita Gierasimovič Abstract Mirštančių pacientų slaugos kontekste labai svarbu teikti paramą ne tik pacientams, bet ir jų šeimoms bei slaugy­tojams. Tyrimas atskleidė, kad slaugytojai patiria sun­kias emocijas, kai įsitraukia į mirštančių pacientų ir jų šeimų išgyvenimus. Slaugos intervencijos, skirtos padėti pacientams ir jų šeimoms sielvarto bei netekties metu, apima platų dvasinės…