Abstract
Mirštančių pacientų slaugos kontekste labai svarbu teikti paramą ne tik pacientams, bet ir jų šeimoms bei slaugytojams. Tyrimas atskleidė, kad slaugytojai patiria sunkias emocijas, kai įsitraukia į mirštančių pacientų ir jų šeimų išgyvenimus. Slaugos intervencijos, skirtos padėti pacientams ir jų šeimoms sielvarto bei netekties metu, apima platų dvasinės priežiūros ir netekties priežiūros paslaugų spektrą [1].
Tikslas – išanalizuoti slaugytojų emocijas, susijusias su mirštančių pacientų priežiūra.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas kiekybinis tyrimas anketinės apklausos būdu socialinėje platformoje Facebook. Anketa buvo platinama grupėse: Lietuvos slaugytojos, Lietuvos slaugytojų balsas, Slauga, Slauga Vokietijoje ir Šveicarijoje, Norvegijos slaugytojų klubas, Pagyvenusių žmonių slauga ir priežiūra. Tyrimo metu buvo apklausta 70 bendrosios praktikos slaugytojų, dirbančių su mirštančiais pacientais. Aprašomoji statistika buvo naudojama analizuojant kokybinius rango požymius, naudojant Pearson chi kvadrato (χ2) kriterijų, nustatant statistinį požymių reikšmingumą (esant p ≤ 0,05) ir asociacijos stiprumą, remiantis Cramér’s V koeficientu.
Rezultatai ir išvados. Daugiau nei pusė slaugytojų, dirbančių su mirštančiais pacientais, jausdami atsakomybę už jų sveikatą ir gyvybę, dažnai patiria baimę ir nerimą, trečdalis − netekties jausmą, gailestį ir liūdesį. Nepriklausomai nuo darbo patirties, pusė tiriamųjų išgyvena apgailestavimo jausmą, o trečdalis jaučia bejėgiškumą. Pusei tiriamųjų, daugiau nei 20 metų slaugančių mirštančiuosius, dažniausiai pasireiškia dvasinis išsekimas. Turintys mažiau šio darbo patirties rečiau jaučia nesėkmės ir nusivylimo emocijas.
Keyword(s): slaugytojų emocijos, dvasinė gerovė, paliatyvioji pagalba, slauga.
DOI: 10.35988/sm-hs.2024.341
Full Text: PDF