Loreta Stankelienė, Žaneta Valiulienė, Zita Gierasimovič

Abstract

Mirštančių pacientų slaugos kontekste labai svarbu teikti paramą ne tik pacientams, bet ir jų šeimoms bei slaugy­tojams. Tyrimas atskleidė, kad slaugytojai patiria sun­kias emocijas, kai įsitraukia į mirštančių pacientų ir jų šeimų išgyvenimus. Slaugos intervencijos, skirtos padėti pacientams ir jų šeimoms sielvarto bei netekties metu, apima platų dvasinės priežiūros ir netekties priežiūros paslaugų spektrą [1].

Tikslas – išanalizuoti slaugytojų emocijas, susijusias su mirštančių pacientų priežiūra.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas kiekybinis tyri­mas anketinės apklausos būdu socialinėje platformoje Facebook. Anketa buvo platinama grupėse: Lietuvos slaugytojos, Lietuvos slaugytojų balsas, Slauga, Slauga Vokietijoje ir Šveicarijoje, Norvegijos slaugytojų klubas, Pagyvenusių žmonių slauga ir priežiūra. Tyrimo metu buvo apklausta 70 bendrosios praktikos slaugytojų, dir­bančių su mirštančiais pacientais. Aprašomoji statistika buvo naudojama analizuojant kokybinius rango požy­mius, naudojant Pearson chi kvadrato (χ2) kriterijų, nu­statant statistinį požymių reikšmingumą (esant p ≤ 0,05) ir asociacijos stiprumą, remiantis Cramér’s V koeficientu.

Rezultatai ir išvados. Daugiau nei pusė slaugytojų, dir­bančių su mirštančiais pacientais, jausdami atsakomybę už jų sveikatą ir gyvybę, dažnai patiria baimę ir nerimą, trečdalis − netekties jausmą, gailestį ir liūdesį. Nepri­klausomai nuo darbo patirties, pusė tiriamųjų išgyvena apgailestavimo jausmą, o trečdalis jaučia bejėgiškumą. Pusei tiriamųjų, daugiau nei 20 metų slaugančių mirš­tančiuosius, dažniausiai pasireiškia dvasinis išsekimas. Turintys mažiau šio darbo patirties rečiau jaučia nesėkmės ir nusivylimo emocijas.

Keyword(s): slaugytojų emocijos, dvasinė gerovė, paliatyvioji pagalba, slauga.

DOI: 10.35988/sm-hs.2024.341
Full Text: PDF

Back