NĖŠTUMO IR GIMDYMO BAIGTYS, PASTOJUS PO PAŽENGUSIOS ENDOMETRIOZĖS OPERACIJOS

Saulė Kržčonavičiūtė, Vytautas Abraitis Abstract Endometriozė nustatoma 10-15 proc. vaisingo amžiaus moterų visame pasaulyje. PSO duomenimis, 40 proc. iš jų dėl šios ligos patiria nevaisingumą. Nustatyta, jog endometriozė lemia ne tik pastojimo dažnį, bet ir nėštumo bei gimdymo baigtį. Straipsnyje aprašomas pirmasis Lietuvoje pažengusios endometriozės operacijų veiksmingumo, mažinant nepageidaujamas nėštumo ir gimdymo baigtis, tyrimas. Tyrimo…

EKSTRAMEDULINĖ HEMATOPOEZĖ. KLINIKINIS ATVEJIS

Marius Rinkevičius Abstract Pirminė mielofibrozė yra kraujo liga, kuriai būdingas nekontroliuojamas kamieninių ląstelių dauginimasis kaulų čiulpuose. Viena iš šios ligos komplikacijų yra ekstramedulinė hematopoezė. Tai procesas, kai kraujo ląstelės gaminasi už kaulų čiulpų ribų. Ekstramedulinę hematopoezę galima įtarti atlikus radiologinius tyrimus, tačiau diagnozę patvirtins biopsija. Straipsnyje pristatomas ekstramedulinės hematopoezės atvejis, kai diagnozei patikslinti buvo atlikti…

PLATUS KRAUJUOJANTIS SKRANDŽIO PAŽEIDIMAS, PAVARTOJUS NESTEROIDINIŲ VAISTŲ NUO UŽDEGIMO. KLINIKINIS ATVEJIS

Paulina Tekoriutė, Monika Matuliauskaitė, Aistė Šakalytė, Laimas Virginijus Jonaitis Abstract Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) yra pagrindinė vaistų grupė, pasižyminti analgetiniu, antipiretiniu bei priešuždegiminiu poveikiu. Nepaisant plataus naudojimo ligų gydymui, NVNU gali sukelti įvairų šalutinį poveikį: neretai paveikiamas virškinamasis traktas. Skrandžio bei dvylikapirštės žarnos peptinės opos (PO) yra dažniausia komplikacija, kuri išsivysto dėl šių vaistų…

VAIKŲ EVANSO SINDROMAS. KLINIKINIS ATVEJIS

Agnė Čibirkaitė, Beata Kairytė, Evelina Bučionytė, Rūta Radavičiūtė, Rosita Kiudelienė Abstract Evanso sindromas (ES) yra reta, gyvybei grėsmę kelianti autoimuninė būklė, kurios tikslus paplitimas pasaulyje nėra žinomas. Šis sindromas manifestuoja pasikartojančiais imuninės trombocitopenijos (ITP) ir autoimuninės hemolizinės anemijos (AIHA) epizodais. Kiek rečiau pacientams pasireiškia imuninė neutropenija. Ši būklė gydoma, skiriant intraveninį imunoglobuliną, sisteminius kortikosteroidus, mononuklearinius…

BERDONO SINDROMO (DIDELĖS ŠLAPIMO PŪSLĖS – MAŽOS GAUBTINĖS ŽARNOS – SUMAŽĖJUSIOS ŽARNŲ PERISTALTIKOS SINDROMO) KLINIKINIS ATVEJIS

Agnė Čibirkaitė, Paulina Tekoriutė, Evelina Bučionytė, Rūta Rokaitė Abstract Berdono sindromas arba didelės šlapimo pūslės – mažos gaubtinės žarnos – sumažėjusios žarnų peristaltikos sindromas (angl. megacystis microcolon intestinal hypoperistalsis syndrome (MMIHS)) yra labai retas, įgimtas ir gyvybei pavojingas sindromas, kurio tikslus paplitimas nėra žinomas. Šiame straipsnyje pristatomas Berdono sindromo klinikinis atvejis. Šio sindromo metu pasireiškia…

SUNKI DIFUZINIO ATOPINIO DERMATITO FORMA SU DAUGINĖS ALERGIJOS MAISTUI SINDROMU IR PIRMINIU IMUNODEFICITU. KLINIKINIS ATVEJIS

Evelina Bučionytė, Agnė Čibirkaitė, Vilija Bubnaitienė Abstract Atopinis dermatitas (AD) yra lėtinė, banguojančios eigos odos liga, dažniausiai sukelianti stiprų odos niežėjimą ir vientisumo pažeidimą. AD serga 20 proc. kūdikių ir vaikų iki 2 metų, iš kurių maždaug trečdalio simptomai siejami su alergija maistui. AD kartais pasireiškia su pirminiu imunodeficitu, o AD sergančių vaikų odą neretai…

PSICHOZĖS PRODROMAS: EIGA, ATPAŽINIMAS IR ANKSTYVOS INTERVENCIJOS SVARBA. KLINIKINIS ATVEJIS

Aida Kunigėlienė, Ignas Etneris Abstract Straipsnyje aprašomas rezistentiškos gydymui paranoidinės šizofrenijos atvejis 24 metų vyrui. Pacientui 13 metų amžiaus diagnozuotas šizotipinis sutrikimas, po metų diagnozė pakeista į paranoidinę šizofreniją. Nesant atsako į gydymą įvairiais antipsichotiniais vaistais, susirgimas vertintas kaip rezistentiškas, skirtas gydymas klozapinu ir elektros impulsų terapija (EIT), tačiau sutrikimas progresavo. Pacientas dažnai gydomas psichiatrinio…

DVIBURIS AORTOS VOŽTUVAS: ETIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA, CHIRURGINIS GYDYMAS

Dainius Karčiauskas, Viktorija Zieniūtė Abstract Straipsnyje apžvelgiami dviburio aortos vožtuvo (DAV) etiologiniai veiksniai, diagnostikos ir chirurginio gydymo galimybės. Naujausios mokslinės literatūros paieška atlikta PubMed ir UpToDate mokslinėse duomenų bazėse. Į sisteminę apžvalgą įtraukta 30 straipsnių nagrinėjama tema. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad DAV yra viena dažniausių įgimtų širdies ydų, kuri gali būti izoliuota patologija arba kartu…

VENTILIACIJA PER KAUKĘ INDUKCIJOS METU PRIEŠ RAUMENŲ RELAKSANTŲ PASKYRIMĄ

Brigita Vičiūnienė, Dovilė Bendinskaitė, Andrius Macas Abstract Kaukinė ventiliacija indukcijos metu prieš raumenų relaksantų suleidimą − viena dažnesnių metodikų gydytojo anesteziologo praktikoje, norint išvengti ,,negaliu ventiliuoti − negaliu intubuoti“ situacijos. Diskutuojama dėl tokios praktikos saugumo pacientui. Šio darbo tikslas − išsiaiškinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) anesteziologų požiūrį į ventiliaciją per…

IŠORINIS OTITAS: RIZIKOS VEIKSNIAI, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Julius Piluckis, Martyna Šopauskienė, Rugilė Dubickaitė Abstract Išorinis otitas, kitaip žinomas kaip „plaukiko ausis“, yra išorinės klausomosios landos uždegimas. Jis gali būti infekcinis ir neinfekcinis. Išorinis otitas dažnai pasitaiko vyresniems nei 2 metų pacientams, 10 proc. populiacijos suserga šia liga nors kartą per gyvenimą. Darbo tikslas – susipažinti su išorinio otito rizikos veiksniais, diagnostika ir…

TINKLAINĖS POKYČIAI NĖŠČIŲJŲ HIPERTENZINIŲ BŪKLIŲ METU

Mantilė Juotkutė, Dovilė Karaliūtė, Deimantė Užkuraitytė, Vaida Makarevičienė Abstract Tikslas – išsiaiškinti, kaip kinta tinklainė nėščiųjų hipertenzinių būklių metu ir įvertinti dažniausiai aprašomus akių pokyčius nėščiosioms. Tyrimo metodas – sisteminė literatūros apžvalga. Atrinkti straipsniai, kuriuose aprašomi tinklainės pokyčiai nėščiųjų hipertenzinių būklių metu. Apžvalga atlikta naudojantis elektronine duomenų baze PubMed (Medline). Rezultatai. Nėštumo metu stebimi akių…

GRYBELINĖS INFEKCIJOS INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SKYRIUJE

Martynas Zaremba, Vykinta Zeleckytė, Valdonė Ališkevičiūtė Abstract Grybelinės infekcijos vis dažniau diagnozuojamos intensyviosios terapijos skyriuose ir tampa viena iš dažniausių sunkios būklės pacientų mirties priežasčių. Manoma, jog grybelinės infekcijos riziką didina netinkamai taikoma antibiotikoterapija, didelis imunosupresinių pacientų kiekis ir jiems atliekamos sudėtingos intervencinės procedūros. Didžioji dalis grybelinių infekcijų yra sukelta Candida genties grybelių, dažniausiai –…