BENDRUOMENĖS SLAUGYTOJŲ PATIRIAMI BENDRAVIMO SU SERGANČIAISIAIS DEMENCIJA IŠŠŪKIAI

Straipsnyje siekiama atskleisti bendruomenės slaugytojųbendravimo iššūkius, patiriamus su demencija sergan­čiais pacientais. Tyrimo empirinįpagrindąsudaro12 pu­siau struktūrizuotų interviu su bendruomenės slaugyto­jomis, vizituojančiomis demencija sergančius pacientus namuose. Tyrimo imtis sudaryta patogiosios atrankos būdu, tiriamųjųvidutinis amžius – 37 m., darbo stažas nuo 3 iki 25 metų. Tyrimo duomenųapdorojimui pasi­rinktas kokybinės turinio analizės metodas.

Tyrimo metu nustatyta, kad bendruomenės slaugytojo patiriami bendravimo su demencija sergančiu pacientu iššūkiai susiję su paciento būkle, aplinkos ir slaugytojų veiklos charakteristikomis. Sudėtingiausi bendravimo iššūkiai susiję su sergančiųjų demencija kognityvinių funkcijų sutrikimais, psichologine paciento būkle ir emo­cinėmis reakcijomis. Silpnėjantis mąstymas, atmintis, orientacija, suvokimas, kalbos sutrikimas tiesiogiai veikia paciento ir slaugytojo bendravimo kokybę − slaugytojams sunku suprasti pacientą, o stiprėjant demencijos požy­miams, didėja ir grįžtamojo ryšio sutrikimai, komunika­cija įgauna vienkryptę eigą. Slaugytojai susiduria su pa­cientų neverbalinės kalbos atpažinimo ir interpretavimo problema. Tyrimas atskleidė, jog demencijos požymiams tampant pastebimiems, pacientai susiduria su stigmati­zuojančiais požiūriais visuomenėje, jie laikomi kitokiais ir neretai išstumiami iš socialinių vaidmenų ir veiklų, gilėja saviizoliacija. Tyrimas atkleidė, jog bendravimui įtakos turi tokios fizinės aplinkos charakteristikos, kaip triukšminga aplinka ir patalpos apšvietimas, saugios ir komfortiškos aplinkos, kaip ją subjektyviai suvokia pa­cientas, pasirinkimas. Artimojoje aplinkoje, slaugytojams bendravimo iššūkius kelia artimųjų nenoras bendrauti, žinių stoka, nepasitikėjimas bendruomenės slaugytoju, demencijos diagnozės neigimas, neretai pasireiškiančios depresyvios artimųjų būsenos, nerimas ir netgi agresija. Tyrimas išryškino, jog bendruomenės slaugytojų komu­nikacijos kokybė priklauso nuo darbo patirties, nes per ilgesnę darbo patirtį susiformuoja praktikos patvirtinti elgesio ir bendravimo su demencija sergančiu pacientu modeliai. Bendravimo iššūkiai susiję ir su žinių stoka, verbalinės ir ypač neverbalinės komunikacijos indivi­dualizavimu, priklausomai nuo paciento poreikių ir si­tuacijos. Slaugytojų darbo organizavimo aspektai, tokie kaip laiko trūkumas ir didelė slaugytojų kaita, neigiamai veikia bendravimą.